Vienkartinė išmoka skiriama visiems
Teisę į išmoką už atžalą turi ne tik nedaug uždirbantys. Šeimos papilnėjimą valstybė vertina 418 eurų dydžio vienkartine išmoka, kuri skiriama, nepriklausomai nuo tėvų gaunamų pajamų.
Tolesnės išmokos už vaiką jau priklauso nuo jo tėvų pajamų.
Per dviejų metų laikotarpį šeima gaus 1102 eurus (418 eurų vienkartinę išmoką ir 684 eurus sudėjus visas mėnesines išmokas).
Lemtingoji riba – 153 eurai. Jei pajamos vienam šeimos nariui yra mažesnės negu ši suma, kiekvienam šeimoje auginamam ar globojamam vaikui nuo gimimo dienos iki 2 metų kas mėnesį yra mokama 28,5 eurų pašalpa, o nuo 2 iki 7 metų – 15,2 eurų kasmėnesinė pašalpa.
Taigi, per dviejų metų laikotarpį šeima gaus 1102 eurus (418 eurų vienkartinę išmoką ir 684 eurus sudėjus visas mėnesines išmokas), o nuo 2 iki 7 metų amžiaus – dar 912 eurų (po 15,2 eurų 60 mėnesių).
Jeigu šeima augina arba globoja tris ar daugiau vaikų, 15,2 eurų pašalpa už vaikus yra mokama ir kol jie yra 7-18 metų amžiaus. Jei trijų arba daugiau vaikų šeimoje 18-24 metų vaikai mokosi ar studijuoja, išmokos mokamos, kol kiekvienam vaikui sukaks 18 metų.
Socialinės pašalpos riba – 102 eurai žmogui
Siekiantiems gauti pašalpą daugiau atžalų turėti naudinga ne tik dėl joms skiriamos paramos, bet ir dėl to, kad vaikai laikomi šeimos nariais skaičiuojant, ar šeima gali pretenduoti į socialinę pašalpą.
Norint pretenduoti į nepasiturintiems asmenims skiriamą socialinę pašalpą arba būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijas reikia, kad turto vertė neviršytų nustatyto normatyvo, o pajamos vienam asmeniui šeimoje būtų mažesnės už 102 eurus.
Be to, asmuo turi arba dirbti bent jau du trečdalius darbo dienos, už tai proporcingai gaudamas ne mažesnį už minimalų darbo užmokestį, arba mokytis, arba būti užsiregistravęs darbo biržoje, arba atitikti vieną iš kitų reikalavimų. Tiesa, tokių reikalavimų daug – net keliolika.
Pavyzdžiui, jei asmens pajamos per mėnesį siekia 50 eurų, jis gaus 52 eurus.
Jei asmuo gyvena vienas, jam kas mėnesį mokamos pašalpos dydis lygus skirtumui tarp 102 eurų ir vidutinių jo pajamų per mėnesį.
Pavyzdžiui, jei asmens pajamos per mėnesį siekia 50 eurų, jis gaus 52 eurus.
Skaičiuojant socialinės pašalpos dydį keliese bendrai gyvenantiems asmenims (tai gali būti sutuoktiniai su vaikais ar be vaikų, sugyventiniai su vaikais ar be vaikų, vieniši asmenys su vaikais ir t. t.), atskaitos taškas taip pat yra 102 eurai.
Vienas asmuo kas mėnesį gaus pašalpą, lygią skirtumui tarp 102 eurų ir vidutinių vieno šeimos nario pajamų. Jei, pavyzdžiui, šeimoje yra 5 žmonės, o jų bendros pajamos siekia 400 eurų, ši suma sudarys 22 eurus.
Antrasis tame pačiame būste gyvenantis asmuo kas mėnesį gaus pašalpą, lygią 80 proc. skirtumo tarp 102 eurų ir vidutinių vieno šeimos nario pajamų (minėtu atveju tai bus 17,6 eurų), o trečiasis ir paskesni – pašalpą, lygią 70 proc. skirtumo tarp 102 eurų ir vidutinių vieno šeimos nario pajamų.
Darbingiems asmenims, kurie pašalpą gauna ilgiau negu metus, jos dydis kasmet mažėja.
Kaip viskas atrodo realybėje?
Paskaičiuokime, kokią pašalpą teoriškai galėtų gauti šeima, kurią sudaro vyras, žmona ir keturi vaikai – 8, 4, 2 ir pusės metų. Panašioje šeimoje įvyko Saviečių kaimo tragedija, nors, svarbu pažymėti, socialinės pašalpos nei vienas iš sugyventinių šioje šeimoje negavo, kadangi jie ūkininkavo. Šeima gaudavo tik paramą vaikams.
Bendros šeimos pajamos po pašalpų šiuo atveju sudarys 543,3 eurų.
Tarkime, kad abu tėvai nedirba, neturi pajamų ir turi teisę gauti pašalpas.
Tokia šeima kas mėnesį gaus paramą vaikams – 74,1 eurų (28,5 eurų kūdikiui, po 15,2 eurų 2 ir 4 metų vaikams bei 15,2 eurų 8 metų vaikui, kadangi šeimoje auga daugiau negu du vaikai). Taip pat už pirmąjį šeimos narį šeima gaus 102 eurų socialinę pašalpą, už antrąjį – 81,6 eurų (80 proc. nuo 102 eurų), o už visus kitus – po 71,4 eurų (70 proc. nuo 102 eurų). Bendros šeimos pajamos po pašalpų šiuo atveju sudarys 543,3 eurų.
Kita situacija – tokia pati šeima, kurioje tėvas dirba ir gauna 500 eurų per mėnesį, o motina nedirba, bet atitinka pašalpų gavėjams keliamus reikalavimus. Tokios šeimos vidutinės pajamos vienam gyventojui sieks 66,6 eurus.
Tai reiškia, kad vaikai galės pretenduoti į paramą, o jiems kas mėnesį mokamų išmokų suma sudarys tuos pačius 74,1 eurų. Be to, šeimos nariai gaus socialines išmokas, kurių bendra suma, pritaikius aukščiau minėtą formulę, sudarys 87,4 eurų. Bendros šeimos pajamos pasieks 661,5 euro.
Toliau paskaičiuokime, kiek uždirbtų šeima, kurioje abu tėvai dirba ir gauna minimalų mėnesinį atlyginimą (350 eurų). Šeimos bendros pajamos sieks 700 eurų, o vidutinės pajamos vienam žmogui – 116 eurų. Tokia šeima negalės gauti socialinės pašalpos, bet išmokos bus mokamos jų vaikams. Bendra kas mėnesį mokamų išmokų suma sudarys 74,1 eurų.
Tokia šeima neturės galimybės nei pretenduoti į paramą vaikams, nei į socialinę pašalpą. Jos pajamos liks 950 eurų.
Gavus išmokas, šeimos pajamos sieks 774,1 eurų.
O dabar pažvelkime, kiek uždirbtų šeima, kurioje taip pat auga keturi vaikai, bet kurioje abu tėvai dirba, tėvas kas mėnesį gauna 600 eurų, o motina – minimalų atlyginimą (350 eurų). Tokios šeimos bendros pajamos sieks 950 eurų, o vidutinės pajamos vienam žmogui – 166 eurus. Tokia šeima neturės galimybės nei pretenduoti į paramą vaikams, nei į socialinę pašalpą. Jos pajamos liks 950 eurų.
Be to, bet kuri aukščiau minima šeima, laiku susitvarkiusi dokumentus, galės gauti 418 eurų vienkartinę išmoką.
Sakyti, kad „pašalpiniai“ gyvena geriau – klaidinga
Taigi, tarp šeimų, kuriose tėvas ir motina dirba daugiau, ir tarp šeimų, kuriose vienas arba abu tėvai nedirba ir gyvena iš pašalpų, yra skirtumas dirbančiųjų naudai.
Tačiau iš pašalpų gaunamos pajamos vis dėlto gali būti pakankamai didelės.
Todėl sakyti, kad „pašalpiniai“ gyvena geriau, būtų klaidinga. Tuo labiau turint omenyje, kad ilgai nerandantiems darbo žmonėms pašalpos mažėja.
Tačiau iš pašalpų gaunamos pajamos vis dėlto gali būti pakankamai didelės, kad bent dalį asmenų paskatintų ieškoti oficialaus darbo ne taip aktyviai. Be to, šešėlinės ekonomikos mastai šalyje dideli, tad dalis „nedirbančiųjų“ iš tiesų dirba nelegaliai ir gauna nedeklaruojamas pajamas.
Kas skirsto pašalpas ir kurie rajonai jų gauna daugiausiai?
Nuo 2015 m. sausio 1 d. socialinę paramą skirsto savivaldybės. Dėl socialinės pašalpos ir kompensacijų galima kreiptis į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją arba savivaldybės, kurios teritorijoje nuomojamas būstas, administraciją.
Socialinė pašalpa skiriama 3 mėnesiams nuo mėnesio, kurį pateiktas prašymas – paraiška, pirmos dienos. Nepasikeitus aplinkybėms, dėl kurių skirta pašalpa, ji gali būti skiriama ir ilgesniam laikotarpiui.
Vidutiniškai kas mėnesį socialines pašalpas gavo 114 tūkst. 394 žmonės, arba 3,9 proc. Lietuvos gyventojų.
Iš viso per devynis 2015 m. metų mėnesius vidutiniškai kas mėnesį socialines pašalpas gavo 114 tūkst. 394 žmonės, arba 3,9 proc. Lietuvos gyventojų.
Didžiausia tokios pašalpos gavėjų dalis buvo Kalvarijoje (9,4 proc. nuo visų gyventojų), Lazdijų rajone (9,1 proc. nuo visų gyventojų) ir Ignalinos rajone (8,9 proc. nuo visų gyventojų). Mažiausia dalis gyventojų pašalpas gavo Neringoje (0,9 proc. nuo visų gyventojų) bei Klaipėdos ir Vilniaus miestuose (po 1,8 proc. gyventojų).
Pašalpų gavėjų skaičius šalyje per metus sumažėjo penktadaliu
Iš pašalpų gyvenančių Lietuvoje – vis mažiau. Per pirmuosius devynis 2015 m. mėnesius vidutinis kas mėnesį socialinę pašalpą gavusių žmonių skaičius lyginant su tuo pačiu 2014 m. laikotarpiu sumažėjo 32,5 tūkst., informuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Tai kiek daugiau gyventojų negu gyvena Jonavoje.
Vidutiniškai kas mėnesį 2015 m. sausio-rugsėjo laikotarpiu Lietuvoje socialinę pašalpą gavo 114,7 tūkst. asmenų, arba 4 proc. visų Lietuvos gyventojų, kiek daugiau negu penktadaliu (22,1 proc.) mažiau negu per tuos pačius praėjusių metų mėnesius.
Iš viso per pirmuosius devynis metų 2015 m. mėnesius socialinėms pašalpoms mokėti valstybė išleido 60,5 mln. eurų – 22,4 mln. eurų (27 proc.) mažiau negu per 2014 m. sausį-rugsėjį.
Vidutinė pašalpa taip pat nežymiai mažėjo – 4 eurais per mėnesį. 2015 m. sausio-rugsėjo mėnesiais vienam gyventojui tenkančios pašalpos dydis kas mėnesį vidutiniškai siekė 58,6 euro, o pernai tuo pačiu laikotarpiu – 62,6 euro.
Išmokai vaikui mokėti 2015 m. sausio-rugsėjo mėnesiais valstybė skyrė 13,2 mln. eurų. Šias išmokas minėtu laikotarpiu vidutiniškai gavo 76,8 tūkst. vaikų. Tai sudaro maždaug šeštadalį (14,6 proc.) Lietuvos vaikų). Per metus valstybės išlaidos išmokai vaikui mokėti sumažėjo apie 13,1 proc. – pernai jos siekė 15,2 mln. eurų.
Socialinės pašalpos gavėjų skaičius savivaldybėse vidutiniškai per vieną 2015 metų sausio - rugsėjo mėnesį |
|
||||
Eil. Nr. |
Savivaldybės |
Gyventojų skaičius 2015 m. sausio 1 d., žm. |
Socialinė pašalpa |
||
gavėjų skaičius savivaldybėse vidutiniškai per vieną 2015 metų sausio - rugsėjo mėnesį, žm. |
gavėjų skaičiaus dalis nuo gyventojų skaičiaus, % |
||||
1 |
Alytaus m. |
55,626 |
2,629 |
4.7 |
|
2 |
Kauno m. |
301,296 |
8,435 |
2.8 |
|
3 |
Klaipėdos m. |
156,122 |
2,858 |
1.8 |
|
4 |
Palangos m. |
15,393 |
350 |
2.3 |
|
5 |
Panevėžio m. |
95,218 |
4,408 |
4.6 |
|
6 |
Šiaulių m. |
104,619 |
2,216 |
2.1 |
|
7 |
Vilniaus m. |
542,664 |
9,573 |
1.8 |
|
8 |
Visagino m. |
20,278 |
1,198 |
5.9 |
|
9 |
Akmenės raj. |
21,346 |
1,545 |
7.2 |
|
10 |
Alytaus raj. |
27,141 |
1,909 |
7.0 |
|
11 |
Anykščių raj. |
26,401 |
2,073 |
7.9 |
|
12 |
Birštono |
4,373 |
149 |
3.4 |
|
13 |
Biržų raj. |
25,947 |
1,779 |
6.9 |
|
14 |
Druskininkų |
20,736 |
819 |
4.0 |
|
15 |
Elektrėnų |
24,168 |
527 |
2.2 |
|
16 |
Ignalinos raj. |
16,808 |
1,489 |
8.9 |
|
17 |
Jonavos raj. |
43,888 |
2,762 |
6.3 |
|
18 |
Joniškio raj. |
23,821 |
1,461 |
6.1 |
|
19 |
Jurbarko raj. |
28,164 |
1,514 |
5.4 |
|
20 |
Kaišiadorių raj. |
31,917 |
1,187 |
3.7 |
|
21 |
Kalvarijos |
11,491 |
1,082 |
9.4 |
|
22 |
Kauno raj. |
88,403 |
1,964 |
2.2 |
|
23 |
Kazlų Rūdos |
12,502 |
714 |
5.7 |
|
24 |
Kėdainių raj. |
49,969 |
2,199 |
4.4 |
|
25 |
Kelmės raj. |
29,569 |
1,879 |
6.4 |
|
26 |
Klaipėdos raj. |
52,853 |
1,225 |
2.3 |
|
27 |
Kretingos raj. |
39,777 |
1,041 |
2.6 |
|
28 |
Kupiškio raj. |
18,691 |
1,102 |
5.9 |
|
29 |
Lazdijų raj. |
20,821 |
1,895 |
9.1 |
|
30 |
Marijampolės |
58,027 |
1,231 |
2.1 |
|
31 |
Mažeikių raj. |
55,479 |
3,231 |
5.8 |
|
32 |
Molėtų raj. |
19,236 |
928 |
4.8 |
|
33 |
Neringos |
2,878 |
25 |
0.9 |
|
34 |
Pagėgių |
8,716 |
717 |
8.2 |
|
35 |
Pakruojo raj. |
21,566 |
1,435 |
6.7 |
|
36 |
Panevėžio raj. |
37,185 |
2,049 |
5.5 |
|
37 |
Pasvalio raj. |
26,224 |
1,354 |
5.2 |
|
38 |
Plungės raj. |
36,066 |
1,340 |
3.7 |
|
39 |
Prienų raj. |
28,180 |
1,515 |
5.4 |
|
40 |
Radviliškio raj. |
39,069 |
2,416 |
6.2 |
|
41 |
Raseinių raj. |
35,032 |
1,881 |
5.4 |
|
42 |
Rietavo |
8,097 |
362 |
4.5 |
|
43 |
Rokiškio raj. |
32,214 |
2,355 |
7.3 |
|
44 |
Skuodo raj. |
18,502 |
1,254 |
6.8 |
|
45 |
Šakių raj. |
30,342 |
2,035 |
6.7 |
|
46 |
Šalčininkų raj. |
32,716 |
2,695 |
8.2 |
|
47 |
Šiaulių raj. |
41,780 |
2,213 |
5.3 |
|
48 |
Šilalės raj. |
24,883 |
1,070 |
4.3 |
|
49 |
Šilutės raj. |
41,828 |
2,339 |
5.6 |
|
50 |
Širvintų raj. |
16,336 |
540 |
3.3 |
|
51 |
Švenčionių raj. |
25,720 |
832 |
3.2 |
|
52 |
Tauragės raj. |
41,373 |
2,581 |
6.2 |
|
53 |
Telšių raj. |
43,941 |
1,926 |
4.4 |
|
54 |
Trakų raj. |
33,451 |
1,232 |
3.7 |
|
55 |
Ukmergės raj. |
36,937 |
1,892 |
5.1 |
|
56 |
Utenos raj. |
40,469 |
1,203 |
3.0 |
|
57 |
Varėnos raj. |
23,529 |
1,577 |
6.7 |
|
58 |
Vilkaviškio raj. |
39,486 |
2,800 |
7.1 |
|
59 |
Vilniaus raj. |
95,615 |
4,352 |
4.6 |
|
60 |
Zarasų raj. |
17,041 |
1,332 |
7.8 |
|
|
Iš viso |
2,921,920 |
114,694 |
3.9 |