Kaip pranešė Nacionalinė teismų administracija, Teisėjų etikos ir drausmės komisija teisėjai R.Augustei drausmės bylą iškėlė pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos teikimą. Jame nurodyta, kad ginčas tarp teisėjos ir savivaldybės administracijos vyksta nuo 2011 metų, jį bandyta išspręsti bylinėjantis teismuose.
2011 metais teisėja R.Augustė prašė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atleisti ją nuo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Klaipėdos mieste už 2010 metus o vėliau, sulaukusi neigiamo sprendimo, apskundė jį Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.
Teisminiai procesai vyko iki 2014 metų, kol Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 metų sausio 6 dienos sprendimu padėjo galutinį tašką šiame ginče, konstatavęs, kad teisėja nuo vietinės rinkliavos mokėjimo už 2010 metus neatleista pagrįstai. Nors šis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas buvo galutinis ir neskundžiamas, R.Augustė ir toliau nemokėjo nustatyto mokesčio už 2010 metus, be to, rinkliavos įmokas mokėjo netvarkingai, susidarė 30,46 euro rinkliavos skola, todėl Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras vėl buvo priverstas kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo.
Teisėjų etikos ir drausmės komisija padarė išvadą, kad teisėja R.Augustė iš esmės dėl mažareikšmio ginčo beveik šešerius metus yra įsitraukusi į teisminius procesus, toks teisėjos elgesys gali sudaryti pagrindą kitiems asmenims manyti, kad ji naudojasi savo pareigomis ir taip daro neleistiną poveikį bylą nagrinėjančiam teismui ar kitiems asmenims. Komisijos vertinimu, teisėjos elgesys taip pat rodo jos ambicingumą ir kategoriškumą, o ne norą pasiekti susitarimą ar kompromisą, geranoriškai išspręsti konfliktą ir tai gali formuoti nepalankią nuomonę apie teisingumo vykdymą.
Priimdamas sprendimą Teisėjų garbės teismas atsižvelgė ir į pačios teisėjos požiūrį į padarytus pažeidimus. Iš jos pateiktų rašytinių paaiškinimų matyti, kad teisėja savo veiksmus vertina nepakankamai savikritiškai. Taip pat atsižvelgta į teisėjos R.Augustės veiksmus po drausmės bylos iškėlimo, jie vertinti kaip teisėjos asmenybę charakterizuojantys duomenys. Teisėjų garbės teisme papildomai gauti dokumentai patvirtina, kad teisėja po drausmės bylos iškėlimo kreipdamasi į subjektą, inicijavusį drausmės bylos iškėlimą „Pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo“, pabrėžtinai prisistato esanti teisėja, įsakmiu tonu reikalauja jai pateikti dokumentus, pranešimus siunčia ne iš asmeninio, o iš tarnybinio elektroninio pašto. Teisėjų garbės teismo vertinimu, tai rodo, kad teisėja, spręsdama asmeninius reikalus, galbūt naudojasi tarnybine padėtimi.
Teisėjų garbės teismas atsižvelgė į tai, kad R.Augustės drausminės atsakomybės klausimas Teisėjų garbės teisme sprendžiamas ne pirmą kartą: 2013 metais buvo apsiribota drausmės bylos svarstymu, tais pačiais metais teisėjai skirtas griežtas papeikimas. Garbės teismo vertinimu, šie duomenys rodo, kad teisėja išvadų nepadarė, jos elgesys nepasikeitė – atlikdama teisėjo pareigas ji ir toliau nesilaiko Teisėjų etikos kodekso reikalavimų. Įvertinęs visas aplinkybes, Teisėjų garbės teismas nusprendė teisėjai skirti griežtą papeikimą.
Šis Teisėjų garbės teismo sprendimai per 10 dienų nuo jų priėmimo dienos gali būti skundžiami Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
