Barstyti durpes ant Neries, nuo Santakos iki Radikių, pradėta pirmadienį. Darbai tęsti ir trečiadienį bei ketvirtadienį. Tai, kad durpės puikiai tirpdo ledą, paaiškėjo po pirmosios paros.
„Tarp Vilijampolės tilto (dabar P.Vileišio tilto – red.) ir Neries bei Nemuno santakos jo iš viso nebeliko, kitur pradėjo aižėti“, – sakė Kauno rajono savivaldybės Civilinės ir darbo saugos skyriaus vyriausiasis specialistas Antanas Dagilis.
Iš viso lėktuvas su durpėmis kilo ir leidosi 38 kartus. Durpės išbertos 18 km ruože. Iš 20 metrų aukščio durpės ant upės vagos buvo beriamos 8–10 m pločio juosta. Iš viso sunaudota 15,6 tonų durpių.
Tirpdymas atsiėjo 30 tūkst. Lt
Tirpdyti ledą durpėmis Kauno rajono valdininkai nusprendė gavę valstybinės ekstremalių situacijų komisijos rekomendacijas. Iš pradžių finansiškai prisidėti ketino ir Kauno miesto bei Jonavos rajono savivaldybės. Tačiau vėliau persigalvojo. Todėl darbai bus apmokėti tik iš rajono administracijos direktoriaus rezervo fondo. Skaičiuojama, kad ledo tirpdymas durpėmis kainavo maždaug 30 tūkst. litų.
„Raštiško atsakymo, kad neprisidės Jonavos rajono ir Kauno miesto savivaldybės negavome. Tačiau jie viską aiškiai pasakė žodžiu: kad nemano, jog buvo būtina barstyti durpes. Mes buvome įsitikinę priešingai – nenorėjome sėdėti sudėję rankų ir laukti potvynio“, – sakė Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytas Bancevičius.
Jis įsitikinęs, kad šiemet pavyks išvengti tokio pavasarinio potvynio, koks Kauno rajoną užklupo pernai. Tačiau šioks toks potvynis prognozuojamas ir šiais metais.
Kauno hidrologijos stoties vedėjas Ričardas Bučinskas „15min“ sakė, kad šį savaitgalį potvynio pakaunėje dar neturėtų būti. „Nebent pasikeistų oro sąlygos – stipriai atšiltų pas mus ir Baltarusijoje. Dabar ten dukart šalčiau nei pas mus, todėl Nemuno ir Neries upių baseinai sukaustyti ledo, vanduo iš ten neteka. Be to, Neryje ties Kaunu ir Jonavos rajonu vandens lygis kritęs. Dėl to ledo nėra kam sulaužyti“, – sakė hidrologas.