„Balsuodamas už LRT tyrimą savo poziciją grindžiau argumentu, kad Seimas, sutelkdamas bendrai valdančiųjų bei opozicijos pastangas, turi teisę tirti tai, kas visuomenei yra svarbu. Šis tyrimas ir dar labiau kiti naujai pradėti tyrimai parodė, kad „valstiečių“ tikslai yra kiti – politizuoti bei naudoti savo partinei darbotvarkei“, – BNS ketvirtadienį sakė G.Landsbergis.
Taip jis kalbėjo Konstituciniam Teismui paskelbus, kad 2018 metų sausį Seime priimtas sprendimas sudaryti LRT veiklos tyrimo komisiją pažeidė žodžio laisvę ir nacionalinio transliuotojo nepriklausomumą nuo politikų.
Pasak G.Landsbergio, tai, jog tyrimas virto politikavimu, „atspindi ir Konstitucinio Teismo išvada“.
„Suprantama, kad anksčiau numanomas galimas vertinimas lėmė ir opozicijos atstovų pasitraukimą iš LRT komisijos bei, deja, sužlugdė tyrimų institutą Seime apskritai, kadangi esamais tyrimais nebeliko pagrindo pasikliauti“, – kalbėjo jis.
Seimo komisija LRT finansinei ir ūkinei veiklai tirti konstatavo atskleidusi viešųjų pirkimų pažeidimų, padarytų dirbant ankstesniems visuomeninio transliuotojo vadovams.
Tuo pačiu ji pateikė rekomendacijas keisti LRT valdymo modelį – siūlyta steigti naują LRT valdybą, koreguoti tarybos narių skyrimo tvarką, trumpinti tarybos narių kadenciją nuo šešerių iki penkerių metų ir panašiai.
Pernai gruodį Seimas šių išvadų nepatvirtino.
