Lietuvai, kurios aukštojo mokslo įstaigos nepatenka net į geriausių pasaulio universitetų 500-tuką, nušvito galimybė pasivyti sparčiai tobulėjančias kaimynes. Sukurtas Valstybės mokslinių tyrimų įstaigų, susijusių su integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) plėtra, tinklo pertvarkos planas, kitaip dar vadinamas mokslo ir verslo slėnių programa. Mokslo ir verslo slėnių kūrimo idėja skamba patraukliai, o gražiausių spalvų jai suteikia ne kartą minėta 2 mlrd. litų suma, kuri, pasitelkus Europos Sąjungos (ES) strūktūrinius fondus, per keletą metų galėtų būti skirta mokslui ir inovacijoms.
Ir nors pastaruoju metu dažniau minima vieno, o ne 2 mlrd. litų suma, šis skaičius vis vien atrodo solidžiai. Svarus mokslo finansavimas galėtų užpildyti Lietuvos mokslo sistemos spragas – padidinti skurdžius mokslininkų atlyginimus, numatyti didesnes stipendijas galvočiausiems studentams, o svarbiausia – atsirastų galimybė įsigyti naujausios įrangos, prietaisų laboratorijoms, pasirūpinti saugesnėmis darbo sąlygomis, galimybe bendrauti su užsienio kolegomis ir semtis žinių.
Deja, lūkesčiams dėl pradėsiančio klestėti mokslo nebuvo lemta įsibėgėti. Mokslininkai vėl pajuto po kojomis tą pačią Lietuvos žemę, kai pasirodė projektai, kurių esmė – statybos, statybos ir dar kartą statybos. Neva tam, kad Lietuvoje įvyktų mokslo ir verslo perversmas, tereikia mokslo įstaigas ir verslininkus suburti į vieną vietą. Tam bus pastatyti nauji pastatai, parduoti senieji, esantys miestų centruose, įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės ir privažiavimo vietos būsimiems darbuotojams... Ir tada Lietuvos mokslas šoktels į pasaulines aukštumas.
Juokingai skamba? Tik ne Vyriausybei, palaiminusiai mokslo pertvarką, prasidedančią nuo naujų statybų.
Biurų pastatas
Vienas pavyzdys jau matomas – Vilniaus Saulėtekio slėnyje baigtas statyti pirmasis mokslo ir technologijų centro pastatas, kuriame turėtų įsikurti aukštųjų technologijų įmonės ir bus sukurtas verslo inkubatorius. Iš išorės ir viduje šis mokslo ir technologijų centro pastatas ne ką skiriasi nuo bet kurio daugiaaukščio biurų pastato Vilniuje, tačiau slėnio vadovas mano kitaip.
„Skiriasi keliais dalykais, – paprieštaravo VšĮ „Saulėtekio slėnis“ direktorius Andrius Bagdonas. – Visų pirma atrankos kriterijais nuomininkams, nes mes atsirenkame įmones, kurios investuoja į mokslinius tyrimus, kuria inovacijas, eksportuoja; įmones, kuriose dirba mokslų daktarai, kurios turi bendrų projektų su universitetais. Tai pats pagrindinis skirtumas. Mes nesame pelno organizacija, lengvatinėmis sąlygomis išnuomojame patalpas jaunoms įmonėms. Jeigu studentai sugalvos įkurti savo verslą, pirmus metus jie mokės 15 litų už kvadratinį metrą nuomos mokestį, antrus – 20 litų, trečius – 25 litų. Ir iš karto gaus patalpas su baldais, turės galimybę nemokamai konsultuotis su finansininkais, teisininkais.“
Patalpų nuomos kainų skirtumas tikrai akivaizdus. Vilniuje mažiausia kvadratinio metro biuro patalpų nuomos kaina 45 litai. Tačiau inovacijų, internetinių technologijų skatinimu susirūpinusio „Saulėtekio slėnio“ interneto svetainėje – nė užuominos apie užbaigtą statyti pastatą ir jo nuomojimą. Pasirodo, A.Bagdonas pats sprendžia, kam siūlyti ir suteikti galimybę pigiai išsinuomoti patalpas. Žinant lietuviškas tradicijas tai labiau primena savo rato verslininkų ir mokslininkų protegavimą, nei visai Lietuvai skirto slėnio kūrimą.
Didžiausia dalis betonui
Per artimiausius 3-4 metus bus įsteigti 5 slėniai Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Vilniaus „Saulėtekio“ technologijų slėnis planuoja plėtoti 4-ių mokslinių tyrimų kryptis: lazerių ir šviesos technologijų, medžiagotyros ir nanotechnologijų, puslaidininkių fizikos, elektronikos ir organinės elektronikos bei civilinės inžinerijos.
Kaune steigiamas „Santakos“ slėnis sujungs darniąją chemiją, mechatroniką ir susijusias elektronines technologijas, ateities energetiką, informacines ir komunikacines technologijas.
Kiti du slėniai – „Nemuno“ slėnis Kaune ir „Jūrinis“ Klaipėdoje – bus specializuoti. „Nemunas“ plėtos kryptis, susijusias su žemės ūkiu, o „Jūriniame“ slėnyje pagrindinis dėmesys bus skiriamas jūros aplinkai ir jūros technologijoms. Santariškėse įsikurs „Santaros“ slėnis, jo kryptys – biotechnologija ir stambiamolekulinės medžiagos, molekulinė medicina ir biofarmacija, ekosistemų ir saugios aplinkos tyrimai, informatika ir komunikacijų technologijos.
„Naiviai tikimasi, kad jeigu visus mokslininkus ir verslininkus sukraustys į vieną krūvą, nuo to visi pradės geriau dirbti, – stebisi chemijos fakulteto profesorius Vytautas Daujotis. – Jaučiu, kad mokslo ir verslo slėnių programoje trūksta pirmos dalies, labai aiškios, ką ruošiamasi daryti slėniuose ir ką sugebėtume daryti. Pagal tai turėtų būti skiriama ir parama. Lėšos patalpoms šiuo metu nėra būtiniausias dalykas – patalpas mokslo įstaigos turi ir dabar. Deja, mokslui skirti pinigai sueis į betoną, į naujas didžiules statybas, statybos gaus pagrindines investicijas. O mokslo sąlygos kol kas negerės. Per tuos 3-4 metus, kol bus statomi nauji pastatai, mokslas Lietuvoje visiškai sužlugs – jau dabar gabesni studentai išvažiuoja į užsienį.“
Interesai žlugdo idėją
Šiuo metu Lietuvoje yra 17 valstybės mokslo institutų ir 18 universitetų, dažniausiai vadinamų mokslo institutais. 30 mokslo institutų yra fizinių, biomedicinos, technologijos mokslo sričių, 4 mokslo institutai – humanitarinių mokslų, vienas institutas – socialinių mokslų. 2004-2006 metais biomedicinos mokslų srities mokslo institutai pagamino apie 55 proc. visos šalies biomedicinos mokslų srities mokslinės produkcijos, fizinių mokslų srities – atitinkamai apie 45 proc., humanitarinių mokslų srities – apie 37 proc., technologijos mokslų srities – apie 29 proc., socialinių mokslų srities – apie 3 proc.
Kad būtų sukurta vienalytė Europos mokslinių tyrimų erdvė, kurioje laisvai judėtų žinios, lygiomis teisėmis konkuruotų mokslo institutai ir tyrėjai, Europos Komisija siekia mažinti mokslinių tyrimų atotrūkį tarp atsiliekančiųjų ir aukščiausio lygio mokslo institutų. Tam skirtos ES struktūrinių fondų lėšos. Slėnių programos kūrėjų manymu, svarbiausi Lietuvos mokslo trūkumai – mokslo ir studijų potencialo išskaidymas, kritinės masės nebuvimas. Pasak Vyriausybei programą pristačiusios Švietimo ir mokslo ministerijos, būtina suburti žmones, dirbančius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros srityse, telkti ir kurti infrastruktūrą tose institucijose, kur dirba kompetentingiausi tyrėjai ir kur įranga gali būti naudojama efektyviausiai. Visa tai skamba gražiai. Tačiau kodėl nuspręsta kurti būtent penkis, o ne mažesnį slėnių skaičių?
„Lietuvai, kurioje trys milijonai gyventojų, penki mokslo slėniai yra per daug. Duok Dieve, kad vienas veiktų, nes mūsų šalyje nėra tokio mokslinio potencialo, kad klestėtų penki slėniai. Tai pinigų išbarstymas, siekiant visiems padalyti po lygiai, – piktinosi V.Daujotis. – Susidaro įspūdis, kad veikia atskiros grupelės, kurių interesai nedaug bendro turi su mokslu, susirūpinusios tuo, kaip į savo pusę pakreipti investicijas. Viskas vystosi taip, kaip ir galėjom tikėtis – idėja graži, o padaryta lietuviškai.“
Įspūdžius dėl atskirų grupelių interesų sustiprina ir aršūs ginčai, verdantys dėl „Santaros“ slėnio Vilniuje. Nors kituose keturiuose slėniuose pavyko susitarti su mokslo įstaigų vadovais, kad jie dirbs kartu, „Santaros“ slėnį siekiama suskaidyti į savarankiškas dalis. Verslas siekia valstybės sąskaita spręsti savo klausimus. „Siūloma įkurti savarankišką Inovatyvios medicinos technologijų ir biofarmacijos centrą, – papasakojo Vilniaus universiteto prorektorius Juozas Lazutka. – Centras veiks kartu su kitais ar atskirai, tačiau tai nėra principinis dalykas. Esminis dalykas – finansavimo šaltiniai ir verslo dalyvavimas konkrečiu įnašu, indėliu, o ne vien tiktai turint savo interesą.“
Etatas reikalingam žmogui?
Mokslo ir verslo slėnių kūrimu rūpinasi Švietimo ir mokslo ministerija. Kai kurie ministerijos darbuotojai nustebo, kai 2007 metais atsirado nauja ministerijos sekretorė – Lina Domarkienė, į Vilnių iš Klaipėdos atvykusi 2005 metais Ūkio ministru tapusio Darbo partijos lyderio Viktoro Uspaskicho kvietimu. Ilgametę prekybininkės patirtį turinti ekonomistė, Klaipėdos savivaldybėje vadovavusi ekonomikos departamentui, Ūkio ministerijoje tapo ministerijos sekretore. V.Uspaskichui atsisakius ministro portfelio, L.Domarkienė 2007 metais atėjo į Švietimo ir mokslo ministeriją. Čia, tarsi specialiai L.Domarkienei, buvo atkurta prieš keletą metų panaikinta trečiojo ministerijos sekretoriaus pareigybė.
Ministerijos darbuotojams kilo minčių, kad pareigybė sukurta tartum specialiai L.Domarkienei, nes jos atėjimas nepalengvino darbo, netgi komplikavo jį. Vietoj vieno žmogaus dabar tuos pačius klausimus sprendžia du. Kadangi L.Domarkienei atiteko ir mokslo ir verslo slėnių steigimo klausimai, kyla abejonių, ar ne tam ir buvo įkurta trečioji ministerijos sekretoriaus pareigybė, kad slėnių kūrimo, o vadinasi, ir milijardo ar dviejų milijardų litų paskirstymo klausimus spręstų reikalingas žmogus?
