Teismas patvirtino, kad automobilį neblaivi vairavusi ir kyšį patruliams siūliusi LRT diktorė R.Jokubauskaitė gali būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Kaip skelbė BNS, prašymą policijai dėl motinos perdavimo laidavimui pateikė R.Jokubauskaitės dukra. Kas ji, nebuvo įvardinta.
Paaiškėjo, kad laiduotoja šiuo atveju yra Jurgita Gintautaitė – Vidaus reikalų ministerijoje (VRM) naujojo ministro Tomo Žilinsko patarėja dirbanti R.Jokubauskaitės dukra.
VRM yra Vyriausybės padalinys, tiesiogiai kuruojantis policijos, pasienio apsaugos, viešojo saugumo ir kitų tarnybų bei jėgos struktūrų veiklą.
Galėtų kilti klausimas: ar VRM patarėjos prašymą gavę pareigūnai turėjo pasirinkimą, kaip elgtis?
„Net minties negali būti apie piktnaudžiavimą!“ – komentuodama šią situaciją, 15min pareiškė J.Gintautaitė.
Ji savo poziciją motyvavo tuo, kaip įvykiai susidėliojo kalendoriuje: jos prašymas dėl pasiryžimo laiduoti už motiną buvo surašytas dar kovo mėnesį. Tuo tarpu naujojo ministro kvietimo dirbti jo komandoje J.Gintautaitė sulaukė tik balandį.
Apie tai, kad prasikaltusių asmenų bylų nutraukimas yra įprasta praktika, 15min aiškino ir ikiteisminiam tyrimui vadovavęs Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras Stanislavas Barsulas.
Jo teigimu, tokią galimybę numato Baudžiamojo proceso kodeksas, ir visiškai nesvarbu, ar prašymas iš potencialaus laiduotojo pateikiamas tyrimą atliekančiai policijai, ar tą tyrimą kuruojančiai prokuratūrai. Prokuroro funkcija – pateikti visą turimą galutinę medžiagą teismui, kad pastarasis įvertintų.
Tiesa, prokuratūra pati nusprendžia, ar perduoti bylą teismui su kaltinamuoju aktu ir reikalauti įtariamajam bausmės, ar, kaip šiuo atveju, prašyti bylą nutraukti, perduodant nusikaltusį asmenį pagal laidavimą.
Šį sprendimą lemia ne tik įtariamojo asmenybė ir jo padarytos veikos pobūdis, bet ir laiduotojo potencialas.
Paklausta, ar įsitikinusi savo laidavimo už mamą sėkme, J.Gintautaitė prisipažino: „Aišku, čia subjektyvu, nes mama – artimiausias žmogus.“
„Tas asmuo iš principo charakterizuojamas teigiamai“, – apie laidavusią dukrą kartojo R.Jokubauskaitės bylą tyręs prokuroras.
Jis pabrėžė, kad laiduotojos pateiktas prašymas buvo motyvuotas, paremtas įrodymais. Be to, buvo surinkta medžiaga iš nusikaltimų registro bei J.Gintautaitės charakteristika iš darbovietės.
„Ji neteista, administracinių nuobaudų neturi. Ir iš to, kas buvo pateikta iš darbovietės, nebuvo pagrindo abejoti jos tinkamumu būti laiduotoja“, – kalbėjo prokuroras S.Barsulas, pabrėžęs, kad galutinį verdiktą vis tiek teko priimti Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjui.
Paklausta, ar įsitikinusi savo laidavimo už mamą sėkme, J.Gintautaitė prisipažino: „Aišku, čia subjektyvu, nes mama – artimiausias žmogus.“
Pašnekovė prasitarė, kad motinai pakliuvus į bėdą, ji kaip dukra pirmiausiai panoro įsigilinti ir išsiaiškinti priežastis, kodėl taip atsitiko. Tai padariusi J.Gintautaitė pajuto, kad tiki mama ir gali padėti jai išsikapstyti. Todėl ir sutiko teikti už ją teismui garantiją.
„Aš žinau, kad tai nepasikartos. Visaip ją prižiūrime, o labiausiai mums dabar rūpi jos sveikata“, – kalbėjo J.Gintautaitė.
Baudžiamasis kodeksas numato, kad už kyšio siūlymą pareigūnui asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
Jei nustatytu laidavimo laikotarpiu R.Jokubauskaitė nenusikals, istorija teisinių pasekmių neturės, o priešingu atveju jai tektų atsakyti ir už senas, ir už naujas nuodėmes.
