VMVT yra nustačiusi ir tokių atvejų, kai šunų augintojai, susiradę vaizdo medžiagą internete, kaip kupiruoti šunis, patys jauniems šuniukams žirklėmis patrumpina ausis, perriša uodegas, kad būtų sutrikdyta kraujotaka ir nukristų uodegos dalis. Dalis kupiruotų šunų atsivežama iš šalių, kuriose tai daryti legalu. Kai kurie šunų šeimininkai tik dėl grožio nelegaliai kupiruoja gyvūnus Lietuvoje pas veterinarus, kurie vis dar atlieka šias griežtai draudžiamas ir gyvūnus žalojančias procedūras.
Apie tai, kodėl šunys Lietuvoje vis dar yra nelegaliai kupiruojami bei kokių veiksmų būtina imtis, kad tokių atvejų būtų mažiau, pasakoja VMVT bei gyvūnų gerovės organizacijų (VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ ir VšĮ „Šuniukų fėja“) atstovai.
Nelegaliai kupiruojamų šunų Lietuvoje – vis dar labai daug
VMVT duomenimis, prieš kelis metus draudžiamas kupiravimo procedūras dažniausiai atlikdavo veisėjai visiems vienos vados šuniukams. Tačiau ėmus juos bausti, pastaruoju metu pastebima, kad daugiausiai savo šunims ausis ir uodegas kerpa ne veisėjai, bet pavieniai šunų šeimininkai, jau įsigiję tam tikrų veislių šunis iš veisyklų.
Anot VšĮ „Šuniukų fėjos“ vadovės Skaistės Svidraitės, kupiravimo atvejų skaičius ne tik nemažėja, bet šiuo metu net stebimas tokių atvejų skaičiaus augimas: „Kai atsirado draudžiantis įstatymas, tuo metu kupiravimas aprimo, tačiau dabar paskutinius 5 metus matau kupiravimo bumą. Taip yra todėl, kad niekas nieko nebaudė, veterinarijos klinikos kurios tai darė – tebedaro ir toliau. Dėl to šiai dienai vėl turim labai daug kupiruotų šunų.“
Anot nevyriausybinės organizacijos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (toliau - GGI) koordinatorės Linos Vaitekūnaitės, siekiant, kad Lietuvoje nebeliktų nelegaliai kupiruotų gyvūnų, labai svarbios ne tik nevyriausybinių organizacijų, bet ir valstybės institucijų pastangos: „Tų atvejų, kai šunų šeimininkai, kupiravę savo šunis yra nubausti ir tai būtų sukėlę didelį pokytį visuomenėje, tam tikrą rezonansą, nėra ypatingai daug. Mano manymu taip yra todėl, kad neužtenka tik gyvūnų gerovės organizacijų, tokių kaip GGI ar „Šuniukų fėja“ pastangų. Visa tai galiausiai atsiremia ir į institucijų norą surasti tokius asmenis ir juos nubausti“.
Būdai, kuriais Lietuvoje nelegaliai kupiruojami šunys
Anot VMVT, stebima, kad vis daugiau augintinių patrumpintomis ausimis ir nukirptomis uodegomis įsigyjama iš šalių, kuriose tokios procedūros yra neuždraustos (pvz., Rusijos Federacijos, Baltarusijos Respublikos). Tai lemia ir ženkliai mažesnės tose šalyse išveistų gyvūnų kainos.
„Didele problema išlieka tai, kad mums suprantamos kaip draudžiamos procedūros, tačiau kitose kaimyninėse šalyse yra įprasta šunims trumpinti uodegas, ausis. Iš tokių šalių parsivežami jau sužaloti gyvūnai. Vadinasi noras turėti būtent tokios išvaizdos gyvūną yra stipresnis už pasekmes ir netgi gyvūno gerovę“ – teigia VMVT direktoriaus pavaduotojas Paulius Bušauskas.
Lygiai taip pat nelegalu vežti gyvūną kupiruoti į kitą šalį ir jį vėliau parsivežti atgal į Lietuvą. „Taip pasielgusiam asmeniui taip pat gresia administracinė atsakomybė, nes vadovaujantis Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 23 punkto nuostatomis, toks gyvūno savininkas ar laikytojas, kai pats savo iniciatyva nuvežė augintinį žalojimo procedūrai atlikti ar sudarė sąlygas atlikti tokius draudžiamus veiksmus, užtraukia atsakomybę, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 346 straipsnyje“ – apie gresiančią atsakomybę šunį išvežus kupiruoti svetur paaiškina VMVT direktoriaus pavaduotojas Paulius Bušauskas.
Gyvūnai nelegaliai kupiruojami ir Lietuvoje, o tokią nusikalstamą veiklą vykdantys veterinarai dažniausiai lieka nenubausti. „Visi didieji miestai, turi po veterinarą, kuris tai daro. Gaunam nuotraukas ar informaciją iš kitų asmenų, patikrinam, ar minimas šuo gimęs Lietuvoje ir rašom skundą atitinkamoms institucijoms“ – apie atvejus, kai nelegalios gyvūno kupiravimo procedūros atliekamos Lietuvos veterinarijos klinikose pasakoja VšĮ „Šuniukų fėja“ vadovė Skaistė Svidraitė.
VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ koordinatorės Linos Vaitekūnaitės manymu, labai svarbu atitinkamas poveikio priemones taikyti ne tik nelegaliai šunis kupiruojantiems šeimininkams, bet ir tuo nelegaliai užsiimantiems veterinarams. „Aš manau, kad jei bent vienas veterinaras, nelegaliai kupiravęs šunį, netektų licencijos, nelegalūs šunų kupiravimai veterinarijos klinikose po darbo ar kai nėra žmonių srauto, baigtųsi. Lietuvoje šunys vis dar kupiruojami, nes nėra baudžiamumo, visų pirma, veterinarų.“ – veterinarijos gydytojų atsakomybę akcentuoja GGI atstovė.
Visuomenės akyse kupiravimas – nepateisinamas
Tam, kad gyvūnai nebūtų kupiruojami, labai svarbus ir visuomenės švietimas. Nelegalus šunų kupiravimas visuomenėje turėtų būti vertinamas taip, kaip tai yra numatoma įstatymuose – kaip žiaurus elgesys su gyvūnu, įstatymus pažeidusiems asmenims užtraukiantis atsakomybę. Tai jokiu būdu neturėtų būti suprantama, kaip tam tikras „veislės standartas“, „mada“, ar tuo labiau neturėtų būti siejama su prestižu, siektinu pavyzdžiu.
Anot GGI koordinatorės Linos Vaitekūnaitės, dėl neigiamos visuomenės reakcijos, nelegaliai gyvūnus kupiravę asmenys jau rečiau savo augintinių nuotraukomis dalijasi socialiniuose tinkluose. „Dalis visuomenės supranta, kad gyvūno žalojimas tik dėl iškreipto grožio supratimo, kad šuo atrodytų „kietesnis“ ar būtų kažkieno „prabangos ženklu“ yra nepateisinamas žiaurumas. Šie žmonės daro didelį spaudimą komentuodami po socialiniuose tinkluose paskelbtomis kupiruotų šunų nuotraukomis. Todėl šias nuotraukas paskelbę asmenys labai dažnai jas ištrina, savo augintinių viešai neberodo“ – apie didėjantį visuomenės sąmoningumą pasakoja GGI koordinatorė.
Visuomenės švietimo svarbą kovojant su nelegaliu gyvūnų kupiravimu pabrėžia ir VMVT direktoriaus pavaduotojas Paulius Bušauskas: „Kol visuomenė netaps nepakanti tokiam elgesiui, išgyvendinti šią praktiką bus sudėtinga. Džiugu, kad visuomeninės organizacijos labai prisideda prie edukacijos, skatinimo kalbėti apie problemas bei visuomenės elgesio ir požiūrio keitimo“.
Numatomos su nelegaliu kupiravimu padėsiančios kovoti įstatymo pataisos
Siekiant užkirsti kelią nelegaliam gyvūnų kupiravimui Lietuvoje, reikalingas teisės aktų sugriežtinimas, draudžiantis šunų su kupiruotomis ausimis ir uodegomis, veisimą, pardavimą bei eksponavimą parodose. Tai numatoma jau parengtame ir viešai prieinamame Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimo projekte.
Tikimasi, kad draudžiant kupiruotus gyvūnus veisti ir pardavinėti bei vėliau su jais dalyvauti parodose, visų pirma, bus sumažintas nelegalų šunų kupiravimas veisyklose, keisis visuomenės požiūris ir gyvūnų kupiravimas bus visiškai nebetoleruojamas. „Kai gyvūno savininkui bus apribojama su gyvūnu, kuriam atliktos draudžiamos procedūros, lankytis renginiuose su gyvūnais, jo veisti ar parduoti, kai toks laikytojas sulauks visuomenės pasmerkimo, tuomet tikrai susimąstys ar verta traumuoti gyvūną, žaloti jo kūną, visam gyvūno gyvenimui pakenkti jo gerovei“, – teigia VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus patarėja Diana Šutovienė.
Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus šunų kupiravimas laikomas žiauriu elgesiu su gyvūnu. Tokie gyvūnus žalojantys veiksmai kaip šunų kupiravimas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso atitinkamą straipsnį užtraukia baudą nuo 150 iki 2000 eurų, su gyvūnų konfiskavimu. Nusižengimas padarytas pakartotinai užtraukia baudą nuo 2 tūkst. iki 4 tūkst. eurų.
„Tegul kupiruotojai džiaugiasi, kad dar nėra baudžiami už gyvūno suluošinimą, kas būtent ir įvyksta, nes gyvūno suluošinimas yra apibrėžiamas kaip veiksmai ar neveikimas, dėl kurių sužalojamos gyvūno kūno dalys ir (ar) organai ir (arba) atsiranda žalingų liekamųjų reiškinių jo fizinei ir (ar) psichikos sveikatai. Tuomet jiems grėstų baudžiamoji atsakomybė, kuomet yra baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų“, – teigia GGI koordinatorė Lina Vaitekūnaitė.
„Pažymėtina, kad jau nuo šių metų pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnį, asmenims baustiems už minėtus pažeidimus ir iš kurių buvo konfiskuoti visi gyvūnai draudžiama 2 metus laikyti tos rūšies gyvūnus, o pakartotinai nusižengus draudimas galioja 4 metus“, – apie taikomas sankcijas pasakoja VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus patarėja Diana Daina Šutovienė.
Pastebėjus gyvūnų kupiravimo atvejus GGI kviečia būti pilietiškais ir pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai naudojantis GGI parengta gyvūnų gelbėjimo instrukcija, kurią rasite čia.
Taip pat apie sužalotą augintį jį kupiruojant galima panešti ir GGI pasinaudojus nuoroda, kurią rasite čia.
