Ketvirtadienį per Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos diskusiją apie neapykantos kurstymą ji pranešė parengusi atitinkamas Baudžiamojo ir Administracinių nusižengimų kodeksų pataisas.
„Siūloma tyčiojimąsi ir niekinimą perkelti į Administracinių nusižengimų kodeksą. Tokiu atveju, tikėtina, pavojingumo klausimas bus lengviau nustatomas. Be abejo, tiesioginis neapykantos skatinimas ir raginimas diskriminuoti žmonių grupę lieka Baudžiamajame kodekse“, – sakė ministrė.
Dabar Baudžiamajame kodekse numatyta, kad „tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų“.
E.Dobrovolska siūlo iš šio straipsnio išbraukti žodžius „tyčiojosi ir niekino“.
Pagal jos projektą, kuris dar nėra registruotas, Administracinių nusižengimų kodekse būtų sukurtas naujas straipsnis „Tyčiojamasis ir niekinimas dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, religijos ar kitos grupinės priklausomybės“.
Pasak ministrės, kol kas nenuspręsta, kokios už tai galėtų būti numatytos baudos.
E.Dobrovolska ir kiti diskusijoje dalyvavę pareigūnai atkreipė dėmesį, kad dabar baudžiamoji atsakomybė už neapykantos kurstymą taikoma gana retai, o tai kuria nebaudžiamumo įspūdį.
„Ką parodo nacionalinių teismų sprendimai, jog vis dėlto prioritetas yra skiriamas saviraiškos laisvei. Teismų sprendimuose pažymima, kad neigiamų komentarų rašymas yra neetiškas, nemoralus elgesys, tačiau baudžiamoji atsakomybė turėtų būti taikoma kaip kraštutinė priemonė. Ir ji taikoma retai, kadangi neapykantos kurstymo faktas nėra laikomas pakankamai pavojingu reiškiniu“, – tvirtino žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė.
„Drįsčiau sakyti, jog Lietuvos teismų sprendimai siunčia žinutę, kad neapykantos nusikaltimai nėra Lietuvoje baudžiami“, – pridūrė ji.
Anot E.Dobrovolskos, baudžiamąją atsakomybę šiandien taikant kaip kraštutinę priemonę, nėra jokio kito mechanizmo atsakomybėn patraukti kai kurių komentarų autorius.
Kita vertus, ji atkreipė dėmesį, kad neapykantos kurstymą išvis išbraukti iš Baudžiamojo kodekso neleidžia Lietuvos Konstitucija, nes joje nurodyta, jog neapykantos kurstymas yra nusikalstama veika.
Be to, teisingumo ministrė siūlo į Administracinių nusižengimų kodeksą įrašyti tris papildomus požymius, už kuriuos būtų galima taikyti atsakomybę – tai yra šalia jau numatytųjų ketinama įrašyti tyčiojamąsi ir niekinimą dėl lytinės tapatybės, etninės kilmės, odos spalvos.
E.Dobrovolskos teigimu, tai padėtų pareigūnams lengviau ir tiksliau nustatyti pažeidimus.
Lietuvos kriminalinės policijos biuro vyriausioji tyrėja Aušra Sadauskienė tvirtino, kad pareigūnai laukia minėtų pakeitimų.
„Nebaudžiamumo fenomenas yra. Mes dirbdami pagal įstatymą neturime daug galimybių (patraukti baudžiamojon atsakomybėn – BNS) (...) Tikrai matome, kad darbo policijos veikloje tiriant šias veikas yra nemažai, bet rezultatų, kurie patenkintų visus poreikius, yra nedaug. Jei bent pusėje nutrauktų ikiteisminių tyrimų būtų galima pritaikyti administracinę atsakomybę, tai rezultatas būtų tikrai neblogas“, – teigė tyrėja.
Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, 2016–2020 metais Lietuvoje registruoti 163 neapykantos kurstymo atvejai.
Nevyriausybininkų teigimu, neapykantos kalbai būdingas „latentiškumas“, t. y. nepranešimas teisėsaugos institucijoms.
