Antradienį Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime Vilniuje pristatyta Teisingumo ministerijos patvirtinta programa, pagal kurią iki 2016 metų balandžio ketinama panaudoti per 31 mln. litų.
85 proc. šios sumos yra neatlygintina Norvegijos parama.
Lietuvoje planuojama įdiegti Norvegijos pusiaukelės namų modelį. Šiose įstaigose bus laikomi didelio pavojaus visuomenei nekeliantys nuteistieji, taikant jiems minimalių laisvės ribojimo laipsnį. Jie galės dirbti bei mokytis praktiškai be apribojimų ir gyventi šalia savo artimųjų.
„Šiuose pusiaukelės namuose bus ugdomas ir skatinamas jų savarankiškas gyvenimas, gebėjimai savo tikslų siekti teisėtais būdais, kad išėję iš pusiaukelės namų galėtų gyventi kaip pilnateisiai visuomenės nariai“, – Kalėjimų departamento direktorius Artūras Norinkevičius.
Žadama įkurti keturias tokias įstaigas Vilniuje, Kaune, Panevėžyje ir Alytuje po 20 vietų kiekvienoje. Jos turėtų būti netoli pataisos namų, kad būtų galima užtikrinti minimalią priežiūrą. Atitinkamai 80 vietų bus sumažinta uždaro tipo įkalinimo įstaigose.
Už norvegų paramos lėšas ketinama nupirkti ne mažiau kaip 125 elektroninio stebėjimo prietaisų lygtinai paleidžiamiems nuteistiesiems. Skirtingai nuo dabar naudojamos įrangos, naujojoje turėtų būti galimybė stebėti nuteistojo buvimo vietą, o ne tik fiksuoti, kad jis išvyko iš vietos, kurioje privalėtų būti.
Antradienį spaudos konferencijoje Lukiškių kalėjime dalyvavusi Norvegijos teisingumo ir viešojo saugumo ministerijos valstybės sekretorė Kristin Bergersen pabrėžė, kad vadinamosios elektroninės apyrankės jų šalyje labai pasiteisino. Elektroninį lygtinai paleistųjų stebėjimą Norvegija taiko nuo 2008 metų. Pasak K.Bergensen, tik 5 proc. tokių asmenų pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas. Dauguma jų nusikalto tuo, kad išgėrė alaus. Mat stebimiems asmenims išvis neleidžiama vartoti alkoholio.
„Tikime, kad tai geriausias būdas grąžinti nuteistuosius į visuomenę“, – tvirtino Norvegijos pareigūnė.
Beveik 10 mln. litų žadama investuoti į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją. Trečioje valdyboje turėtų būti įdiegta moderni elektroninė perimetro apsaugos sistema, o iki šiol fizinę įstaigos apsaugą užtikrinę maždaug 30 darbuotojų bus perkvalifikuoti tiesioginiam darbui su nuteistaisiais, sprendžiant jų problemas. Be to, nuteistųjų gyvenamosios bendrabučio tipo patalpos bus pertvarkytos į kamerų tipo patalpas.
Taip pat panaudojant Norvegijos lėšas planuojama užbaigti laisvės atėmimo vietų ligoninės Pravieniškių filiale esančių fiziatrijos ir psichiatrijos skyrių pastatų įrengimą bei reikalingos įrangos įsigijimą. Tai leis perkelti laisvės atėmimo vietų ligoninės Vilniaus padalinį į Pravieniškes, o Vilniaus padalinį uždaryti.
Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2 valdyboje numatoma įkurti izoliuotą sektorių nuo narkotikų priklausomybės norintiems išgyti kaliniams. Šiame sektoriuje iki 30 asmenų galės mėginti atsikratyti priklausomybės.
Nuteistosioms, turinčioms vaikų iki trejų metų, žadama sudaryti sąlygas vaikus auginti už pataisos įstaigos sienų. Planuojama nupirkti penkias gyvenamąsias patalpas Panevėžyje.
Minėtos paramos lėšos taip pat bus skiriamos pareigūnų kvalifikacijai kelti, nuteistųjų socialinės reabilitacijos programoms.
Teisingumo ministro Juozo Bernatonio teigimu, Lietuva pagal kalinių skaičių Europos Sąjungoje užima pirmą vietą, nors nusikalstamumo lygis nėra didžiausias. Tikimasi, kad minėtos priemonės padės sumažinti laisvės įkalinimo vietoje laikomų asmenų skaičių.
Be to, ministras tvirtino inicijuosiąs Baudžiamojo kodekso peržiūrą, kad būtų galima dažniau taikyti lygtinį paleidimą arba skirti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.
Šių metų sausio 1 dieną laisvės atėmimo vietų įstaigose buvo 9729 asmenys.
