Apdovanojimas skirtas už ilgametį darbą tyrinėjant lietuvių kalbos ir sanskrito ryšius. Šio darbo ryškiausiu simboliu tapo 2016 m. Išleistas žodynėlis „Sanskrito-lietuvių vėrinys“, į kurį sudėti 108 bendros kilmės žodžiai, lengvai atpažįstami šiuolaikinio Lietuvos ar Indijos gyventojo. Pavyzdžiui, naktis, šakha (šaka), sanas (senas), devas (dievas) ir daugybė kitų.
Žodynėlis Indijoje sulaukė didžiulio susidomėjimo, jo išleisti jau trys leidimai. Pernai viešėdamas Indijoje žodynėlį šios šalies ministrui pirmininkui Narendrai Modžiui padovanojo ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Taip sutapo, kad būtent po šio susitikimo Indijos Vyriausybė pranešė atidarysianti ambasadą Lietuvoje.
Pats žodynėlio sudarytojas jį skyrė garsiam keliautojui Antanui Poškai, XX a. pradžioje motociklu nukeliavusiam iki Indijos ir tapusiam atskaitos tašku kelioms lietuvių kartoms, besidominčioms orientalistika.
Ceremonijoje šeštadienį dalyvavo Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis, Izraelio ambasadorė Hadas Wittenberg Silverstein, Jungtinės Karalystės ambasadorius Brianas Olley, Indijos laikinasis reikalų patikėtinis Subrata Maity, Lietuvos ambasadorė Indijoje Diana Mickevičienė, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky ir gausybė kitų garbių svečių.
Po iškilmingos ceremonijos keliautojas ir publicistas Vytaras Radzevičius gausiai susirinkusiai auditorijai pasakojo savo kelionių po Indiją įspūdžius, vakarą smagiai vedė pati Indijoje ne kartą viešėjusi Edita Mildažytė.
Apdovanojimas „Už nuopelnus Indijos ir Lietuvos draugystei“ Rusnėje teikiamas nuo 2019 metų. Jo laureatais jau tapo buvęs Indijos garbės konsulas Lietuvoje Rajinderis Chaudhary, mokytojas ir visuomenininkas Vytautas Toleikis, Hermanno Kallenbacho gyvenimą tyrinėjantis Izraelio mokslininkas Shimonas Levas, Rusnės bendruomenė.
2015-aiais Rusnės saloje atidengtas paminklas Mahatmai Gandžiui ir jo artimiausiam bendražygiui, rusniškiui Hermannui Kallenbachui. Romualdo Kvinto sukurta skulpūta įamžina žmonių ir tautų draugystę.
H.Kallenbachas gimė 1871 m. kovo 1 d. Žemaičių Naumiestyje, bet užaugo Rusnėje (tuometinėje Prūsijos imperijoje), kur jo tėvas turėjo lentpjūvę. Baigęs architektūros studijas Vokietijoje, 1896 m. išvyko dirbti į Pietų Afriką, kur tapo garsiu architektu. Pagal jo brėžinius pastatyti reikšmingi Johanesburgo pastatai, suprojektuotas visas šio miesto kvartalas. Apie 1903 m. Pietų Afrikoje H.Kallenbachas susipažindino su jaunu indų teisininku Mohandasu Gandhi ir tapo jo entuziastingu rėmėju bei artimu draugu.
1914 m. H.Kallenbachas su M.Gandhi šeima išvyko į Indiją, tačiau pakeliui prasidėjus Pirmajam Pasauliniam karui, kaip Vokietijos pilietis britų buvo areštuotas ir įkalintas. M.Gandhi, grįžęs į Indiją, tapo Indijos nepriklausomybės lyderiu, bet ir toliau rašė H.Kallenbachui, pasakojo apie savo taikaus pasipriešinimo britų valdžiai kovą ir metodą, kurį pavadino satyagraha – „tiesos laikymusi“ (tai pavadinimas, kurį jie kartu sukūrė Afrikoje).
Paleistas iš sulaikymo vietos H.Kallenbachas grįžo į Pietų Afriką, kur ir toliau rėmė indų bendruomenę, aktyviai dirbo kaip architektas, sukūrė daug svarbių pastatų Pietų Afrikos miestuose (pvz. Šv. Konstantino ir Elenos katedra Johanesburge, Albemarle Court ir Grosvenor Court Durbane ir kt.), suprojektavo kvartalą Johanesburge, kur dabar yra H.Kallenbacho vardo gatvė. Palaikė ryšius su savo giminaičiais Klaipėdos krašte. Mirė H.Kallenbachas 1945 m. kovo 25 d. Johanesburge, palaidotas Deganijos kibuce Izraelyje.