Bendrijai „Jūratė“ vadovaujanti Giedrė Zakarackaitė-Gudaitienė pastebėjo, kad vis sunešamos atliekos į jų namui priklausančius konteinerius iš kitų kiemų. Prievolė susitvarkyti Klaipėdoje tenka būtent bendrijoms.
Neapsikentusi moteris apie tai, kad atliekas vis tempia svetimų namų gyventojai, informavo savivaldybę. Tačiau iš valdininkų ji sulaukė tik reikalavimo susitvarkyti.
„Jūratės“ vadovė pabrėžia – sklypas aplink jų namą nėra priskirtas jų namui, tačiau prievolė rūpintis tvarka tenka. Valdininkai pareikalavo pateikti įrodymus, kad atliekas iš tiesų suneša svetimi: fotografijas su asmenimis ar automobilių numeriais. G.Zakarackaitė-Gudaitienė nurodė, kad bendrija nėra viešąją tvarką prižiūrinti institucija, o savivaldybės ne kartą prašyta greta konteinerių sustatyti vaizdo kameras. Tačiau vietoje to sulaukė siūlymo pasistatyti konteinerius arčiau namo.
Istorija persikėlė į teismą
Konfliktas persikėlė į teismą, nes pirmininkei buvo paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Teisme buvo palaikyta savivaldybės pozicija, kad daugiabučio bendrija atsakinga už tvarką prie namo.
G.Zakarackaitė-Gudaitienė kreipėsi į Vyriausybės atstovę prašydama ištirti, ar savivaldybėje nustatyta tvarka neprieštarauja galiojantiems kitiems teisės aktams ir ar pagrįstai reikalaujama bendrijos prižiūrėti tvarką aplink konteineris, kai yra vežėjai, o kiekvienas gyventojas susimoka už atliekų išvežimą.
Savivaldybėje jau sudaryta darbo grupė dėl pažymos
Atkreiptas dėmesys, kad Vilniuje taryba taip pat norėjo panašią tvarką įsivesti, tačiau Vyriausybės atstovas išsyk sustabdė tokius užmojus.
Vyriausybės atstovė Klaipėdoje pateikė poziciją, kad savivaldybės teisės aktai neatitinka Atliekų tvarkymo įstatymo ir jo principo „teršėjas moka“. Tačiau nurodė, kad situaciją, kaip savivaldybėje tikslinami teisės aktai, stebės, tačiau siūlymų neteiks.
Anot bendrijos pirmininkės, toks neryžtingumas ir leido savivaldybei elgtis neteisėtai. Todėl kreipėsi į Seimo kontrolierę.
„Į problemą buvo pažiūrėta ne atmestinai, įsigilinta ir gauta pažyma parodė, kad savivaldybės tvarka iš tiesų buvo neteisėta“, – konstatavo „Jūratės“ pirmininkė.
Seimo kontrolierė konstatavo, kad pirmininkės skundas dėl Vyriausybės atstovės neveikimo buvo pagrįstas. Taip pat priimtas sprendimas keisti teisinį reguliavimą.
Savivaldybė įpareigota pakeisti taisykles ir įtvirtinti nuostatą „teršėjas moka“.
Seimo narė: „Pavyko tai, kas nepavyko man“
Seimo narė Ligita Girskienė, ilgą laiką vadovavusi uostamiesčio daugiabučių bendrijoms, teigė, kad „Jūratės“ pirmininkei pavyko pasiekti tai, ko nepavyko jai.
Politikė kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą ir išdėstė motyvą, kad iš esmės tokia tvarka lemia, kad žmogus už tvarkymą moka du kartus. Sumokamo gyventojų pajamų mokesčio dalis skiriama savivaldybės teritorijų priežiūrai. Todėl savivaldybė negali reikalauti, kad gyventojas už tą patį vėl susimokėtų.
Tačiau teismas atsisakė skundą nagrinėti. Motyvuota, kad panaši tvarka galioja ir kitose savivaldybėse, kaip Kauno, ir neįžvelgta pažeidimų.
„Tačiau tai nėra teisinga. Žmonės neprivalo prižiūrėti valstybinę žemę“, – aiškino politikė.
Ji prisiminė, kad vadovaudama daugiabučių bendrijoms pati ne kartą buvo baudžiama už tai, kad neprižiūri tvarkos šalia konteinerių. Tačiau, anot jos, sužiūrėti tvarką sudėtinga, nes neretai stambiosios atliekos, kaip baldai, įvairūs rakandai, dėžės, atsiranda po nakties, suvežami iš rajonų.
„Mūsų namai prie Jūrininkų prospekto. Matytumėte, kas dedasi, kai žmonės grįžta iš sodų“, – atsiduso politikė.
Tarybos narė liberalė Lina Skrupskelienė taip pat buvo atkreipusi dėmesį į situaciją Klaipėdoje. Dar prieš metus ji kreipėsi į komitetą ir nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą dėl analogiškos buvusios tvarkos Vilniuje. Teismas pasisakė, kad taisyklė, kad gyventojai turi susimokėti už prie konteinerių neleistinai paliktas atliekas, yra neteisėta.
