Į redakciją besikreipęs Kauno Jono Pauliaus II gimnazijos mokinio tėvas Darius (vardas pakeistas) teigia Baltų prospekte būstą įsigijęs jau seniai. Vaikus jis pradėjo leisti į tuomet šalia buvusią Ąžuolo mokyklą. Kaunietis tuomet nesitikėjo, kad toji mokykla netrukus taps bažnyčios nuosavybe ir mokslas joje bus mokamas.
Pasak Dariaus, iš pradžių įvestą mokestį už mokslą mokykla teisino tuo, kad viskas pasenę, reikia atnaujinti. Tiesa, 100 eurų metinis mokestis už vaiką – dar kaip ir suprantama. Kadangi visi tėveliai sutiko, netrukus mokestis buvo padidintas iki 200 eurų.
„Neskaitant šių pinigų, kiekviena klasės auklėtoja kasmet pradinių klasių mokinių tėvų vis kaulija pilniems klasių remontams, šviestuvams, naujoms grindims, durims, klasių baldams, išmaniosioms lentoms po 4 tūkst. eurų. Po 200-300 eurų kasmet.
Įdomu, ar tik tie remontai nebuvo vėliau forminami kaip padaryti už iš valstybės gautas lėšas? Kadangi ir vėl visi su sumomis sutiko (o kur dėsiesi), tikrinamas sutikimo viršutinis lygis – dabar jau nuo kitų mokslo metų reikalauja daugiau nei 300 eurų. Negana to, reikia papildomų pinigų jau suremontuotoms klasėms atnaujinti, nes, matote, jau po vienos mokinių laidos susidėvėjo...
Dabartinis mokestis, manau, šį kartą konkrečiai bus skirtas bažnyčios stogui. Girdėjau, kad reikalingi 120 tūkst. eurų. Net mokiniams bažnyčioje atvirai pateikiama, kad trūksta pinigų stogui. Absurdas! Rado šaltinį didindami rinkliavas? Labai tikiuosi, kad klystu“, – situaciją 15min nupasakojo Darius.
Yra visokių mokytojų
Mokestį už vaiko mokslus šioje gimnazijoje Darius moka jau daugiau nei 10 metų. Kai renkami pinigai klasės poreikiams, nurodoma, kas buvo nupirkta. Tiesa, pateiktos sąmatos kartais Dariui pasirodydavo labai ginčytinos.
„Yra ir tikrai sąžiningų mokytojų, nereikalaujančių jokių papildomų pinigų, skaičiuojančių kiekvieną centą. Kitos pradeda verkti, kad seniai remontuota, – viskas neva per 4-erius metus nusitrynė, baldai sudėvėti, viską reikia keisti. Padaroma sąmata, spaudžiama susimokėti „lojalių tėvelių“ pagalba.
Pamenu, gal prieš 12 metų buvo surinkti pinigai, nes reikėjo pakeisti klasės duris. Po vasaros atostogų susirinkime pastebime tas pačias duris. Mokytoja, lyg niekur nieko, – durims neužteko, nusipirkome audio centrą... Ir dabar reiks iš naujo rinkti pinigus, nes durų tai reikia.
Manau, esame prievartaujami pastatyti bažnyčią ir nėra kur mums dėtis“, – nuomonę dėstė Darius.
Kokia išeitis?
Ką daryti, kai mokestis už mokslą vis auga, renkamų lėšų mokyklos remontams suma – taip pat? Vienas iš pasirinkimų – pakeisti šią gimnaziją, draugus, suformuotą kolektyvą, mokytojus ir keliauti į kitą mokyklą, gerokai nutolusią nuo gyvenamosios vietos. Kitas – sutikti su, Dariaus nuomone, gerokai per dideliu mokesčiu.
„Ir kodėl turėčiau? Kad dar vieną bažnyčią užsimanė pastatyti? Manau, kad taip tik dar labiau formuojama atgrasa nuo krikščionybės, kuri ir taip paskendusi skandaluose. Kai viskas aplink tik brangsta, kantrybė trūko“, – rėžė mokinio tėvas.
Kai kurie tėvai, anot Dariaus, nusileidžia ir sutinka duoti pinigus, nes bijo mokytojos keršto ir vaiko engimo. Juk toji mokytoja, kuri siūlo rinkti pinigus, dalyvauja visuose baigiamuosiuose egzaminuose. Taip visi nepatenkinti tėveliai neva ir tyli.
