Pirmadienį Seimo narė konservatorė Agnė Bilotaitė surengė spaudos konferenciją, kurioje atkreipė dėmesį į papildomas priemokas gydymo įstaigose. Pasak parlamentarės, pagal dabartinę Sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 5 dalies nuostatą, nemokamą sveikatos priežiūrą turintys pacientai patys susimoka už papildomas brangesnes paslaugas, jei tokias pasirenka.
Parlamentarės teigimu, tokia nuostata sudaro prielaidas gydymo įstaigoms reikalauti priemokų motyvuojant, kad suteikė brangiau kainuojančių paslaugų.
„Čia ir prasideda manipuliacijos, kai gydytojas sako, kad jums galbūt rekomenduočiau geresnes priemones ar vaistus. Pacientai dažnai nėra kompetentingi nuspręsti, ar jiems užtenka nemokamų, ar reikėtų papildomų gydymo paslaugų. Informacija, kuri turėtų informuoti pacientus, yra nelabai aiški, sunkiai suprantama ir surandama. Ir kontrolės sistema nėra labai veiksminga. Už papildomas priemokas apsiribojama dažniausiai įspėjimu“, – sakė A.Bilotaitė.
Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos Korupcijos rizikos skyriaus viršininko pavaduotojas Arūnas Staknys pažymi, kad priemokų už papildomas paslaugas srityje yra korupcijos rizikų dar nuo 2014 m.
EBPO sako, PSO sako, kad Lietuvos pacientų priemonės katastrofiškai didelės ir naudoja tokį žodį.
Du iš trijų moka papildomai
POLA atliktoje apklausoje, kurioje dalyvavo 1207 onkologiniai pacientai, matyti, kad dažnai tenka už paslaugas mokėti papildomai.
Š.Narbuto teigimu, pacientų buvo klausiama, kaip dažnai ir kuriose gydymo įstaigose šiems teko susimokėti už svarbius kraujo ar vėžio žymens tyrimus, kurie reikalingi sekti gydymo eigą.
„Atliekant vėžio žymens tyrimus 25 proc. visų pacientų turėjo mokėti visą kainą. Tyrimai kainuoja 100 ar kelis šimtus eurų. Turime tokią situaciją, kai valstybė nusprendžia kompensuoti inovatyvų vaistą, bet jo monitoringui, ar veikia, ar neveikia, neskiria pinigų. Ir tada arba įstaiga iš savo išlaidų tyrimą atlieka, arba prašoma pacientų. Dažnai pacientai neturi tokių lėšų“, – sakė jis.
„Pažiūrėjome, kiek už vėžio žymens tyrimus pacientai primoka visa kaina. Tai Kauno klinikose tokių pacientų tik 1 proc., Santaros klinikose – 8, o Klaipėdos universitetinėje ligoninėje 65 proc. Du iš trijų pacientų už tai moka“, – teigia POLA vadovas, pažymėdamas, kad įkainiai ir finansavimas paslaugai suteikti yra visur vienodas.
Už išsamius kraujo tyrimus, anot Š.Narbuto, papildomai susimokėti tenka 20 proc. pacientų, nors, jo teigimu, gydymo įstaigoms už tai yra apmokama.
„EBPO sako, PSO sako, kad Lietuvos pacientų priemonės katastrofiškai didelės ir naudoja tokį žodį. Tai reiškia, kad pacientas negali tokių priemokų mokėti nuolatos, nes neužteks tų lėšų“, – sako Š.Narbutas.
Sutinka mokėti, kad gautų paslaugą greičiau
Valstybinės ligonių kasos (VLK) vadovas Gintaras Kacevičius sako, kad apie šias problemas jam yra žinoma.
Per 2018-2019 metus, jo tikinimu, įstaiga gavo 53 pacientų skundus dėl įvairių priemokų, 33 iš jų buvo pagrįsti. Tokiu atveju gydymo įstaigoms teko grąžinti priemokas žmonėms, teigia G.Kacevičius.
Kita vertus, anot VLK vadovo, kol kas nėra vieningos nuomonės, kaip žiūrėti į minėtą Sveikatos sistemos įstatymo nuostatą. Pasak jo, naujausi tyrimai rodo, kad žmonės už kokybiškesnes ir greičiau prieinamas paslaugas mokėti yra visgi linkę.
„Šį rytą turiu gautą „Baltijos tyrimų“ vieną iš klausimų, kaip pacientai žiūri į priemokas. Didesnioji dalis apklaustųjų atsakė, kad jie norėtų tokios sistemos, kai jie turėdami pinigų galėtų gauti didesnę paslaugą ar apeiti eilę“, – sako G.Kacevičius.
Klaipėdos universitetinę ligoninė tyrimas nustebino
Alvydas Česas, Klaipėdos universitetinės ligoninės chemoterapijos klinikos vadovas teigia nėra girdėjęs apie POLA apklausą ir nėra tikras, ar ji atlikta tinkamai. Jeigu taip, sako jis, ligoninė pasiruošusi kalbėtis.
Kaip tą buvo dariusi prieš „6-8 mėnesius“, kai Klaipėdoje vyko susitikimas su POLA vadovybe, pacientais, gydytojais ir Transparency International atstovais. Susitikimo metu, pasak A.Česo, taip pat buvo kalbėta apie mokamų tyrimų skyrimą, buvo atsakyta į visus dominančius klausimus.
Kalbėdamas apie tyrimus, A.Česas tikina, kad iš konteksto sunku spręsti, apie kokius vėžio žymenis yra kalbama POLA apklausoje.
„Ar tai imunohistocheminiai, molekuliniai, genetiniai, biocheminiai ar paprastieji vėžio žymenys? Visi minėti vėžio žymenys, be paprastųjų vėžio žymenų, yra labai brangūs. Valstybinė ligonių kasa (VLK) ir Teritorinė ligonių kasa (TLK) už juos nemoka papildomai, bet jie atliekami nemokamai PSDF draustiems pacientams.
Genetiniai ir molekuliniai tyrimai, kurių kainos siekia šimtais eurų taip pat atliekami mūsų ligoninėje ir pacientai už tai nemoka nė cento. (...) Jei apklausoje eina kalba apie paprastuosius vėžio žymenis kaip antai PSA, CA 15-3, CA 125, CEA, tai šie tyrimai tos pačios VLK prieš daugiau kaip dešimtmetį buvo išbraukti kaip svarbią gydymui reikšmę turintys tyrimai ir buvo sustabdytas konsultacijos didesnis apmokėjimas, kai atliekami šie tyrimai. Tada dėl to onkologai neprieštaravo”, – 15min teigia chemoterapijos klinikos vadovas.
„Reikia paminėti, kad paprastųjų vėžio žymenų tyrimų vertė su laiku labai sumažėjo ir šiai dienai siekia 7-8 Eur. Pacientai dažnai pageidauja atlikti šį tyrimą, kad galėtų matyti kaip liga „atsitraukia ar atvirkščiai – progresuoja“. Tačiau niekada vėžio žymuo nebuvo diagnozės patvirtinimo, paneigimo priemonė. Šis tyrimas gali tik būti nedidelė bendro paciento stebėjimo priemonė. Mūsų ligoninėje šie vėžio žymenų tyrimai planiškai atliekami 2 kartus metuose ir už tai nereikia mokėti. Pacientui pageidaujant, jam suteikiama teisė tą tyrimą atlikti (nėra svarbu kur pacientas tą tyrimą atlieka) ir tiek kartų kiek pacientas pageidauja.
Mūsų ligoninėje yra nustatyta tvarka, kurioje apibrėžtas visų tyrimų skyrimas, laikotarpis tarp skiriamų tyrimų. Tokiu atveju pacientui reikalingas tyrimas atliekamas nemokamai”, – sakė A.Česas.
