„Prieš pirkdami degtukus žolei deginti, piktavaliai tegul paskaičiuoja, kiek jiems tai kainuos“, – trečiadienį per Aplinkos ministerijoje sukviestą spaudos konferenciją sakė ministras Valentinas Mazuronis.
Jeigu iki šiol už vieną sudegintos pievos hektarą reikėjo atlyginti 1000 Lt žalą, tai dabar teks mokėti 3000 litų. Tais atvejais, kai žolės gaisras išplinta į miškus ar saugomas teritorijas, skaičiuojant žalą taikomi atitinkami koeficientai ir ji gali siekti dešimtis tūkstančių litų.
Kiekvieną pavasarį šalyje, daugiausia Rytų Lietuvoje, tyčia padegama nemažai pernykštės nenušienautos žolės plotų. Dėl to kyla ir beveik visi pavasariniai miško gaisrai. Žolės gaisrams gesinti išleidžiamos didžiulės lėšos. Apie tai per spaudos konferenciją kalbėjo joje dalyvavęs Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Remigijus Baniulis. Pavyzdžiui, pernai gesinti degančios žolės ugniagesiai vyko 2677 kartus ir 147 kartus – ražienų.
Milžiniškų nuostolių dėl žolės gaisrų patiria gamta. Degančiose pievose žūsta vabzdžiai ir kiti gyvūnai, čia perintys paukščiai. Nuo liepsnojančios žolės ugnis neretai persimeta į miškus, durpynus, gyventojų sodybas, ūkinius pastatus. Degančiose pievose beveik kasmet žūsta žmonės. Per pastaruosius penkerius metus tokių gaisrų metu žuvo dešimt gyventojų. Tačiau toli gražu ne visi pasimoko iš skaudžių pamokų. Antai vakar gesinant žolės gaisrą apdegė garbaus amžiaus moteris.
Už žolės deginimą gresia ir administracinė atsakomybė. Piliečiai gali būti nubausti nuo 200 Lt iki 1000 Lt bauda, pareigūnai – nuo 400 Lt iki 1200 Lt. Aplinkosaugininkai pernai nustatė 28 pernykštę žolę deginusius asmenis, jiems skirta 2400 litų administracinių baudų. Taip pat yra numatyta atsakomybė ir žemės savininkams, jos naudotojams ir valdytojams, kurie nesiima priešgaisrinės apsaugos priemonių, pastebėję savo žemėje žolės gaisrą. Jie gali būti baudžiami nuo 100 iki 600 Lt baudomis.
