Į Europos jaunimo čempionatą kartu su kitais Lietuvos penkiakovininkais išvykstanti Aurelija Tamašauskaitė Belmonto žirgyne greičiausiai paskutinį kartą rengia savo žirgą treniruotei. Vilniaus apskrities policijai priklausantis jojimo sporto kompleksas uždaromas. Kur teks persikelti daugelį metų kartu su Raitosios kuopos pareigūnais čia kartu besitreniravusiems sportininkams – nežinia.
„Belmonto žirgyną buvo nuspręsta perkelti į Riešės žirgyną dėl to, kad šitaip planuojama sutaupyti lėšų, racionaliau jas panaudoti, taip pat darbuotojų darbo krūvį paskirstyti veiksmingiau. Tiksli data dar nėra žinoma, nes pirkimo procedūra dar nėra baigta, bet konkurso sąlygos numato, kad sąlygos turėtų būti pradėtos tiekti nuo spalio pirmos dienos“, – sako Paulius Radvilavičius, Vilniaus apskr. VPK komunikacijos specialistas.
Pasak Vilniaus apskrities policijos atstovo, tolesnis bendradarbiavimas su sportininkais – diskusijų ir susitarimo klausimas. Net jeigu ir pavyktų penkiakovininkams rasti prieglobstį Riešės žirgyne, tai jiems atimtų per daug laiko. Kasdien jie skirtingose vietose rengia ir fechtavimosi, plaukimo, bėgimo ir šaudymo treniruotes. Belmontos žirgynas – netoli Vilniaus centro.
„Valandą važiuoti, dar per kamščius, o, jeigu mūsų vaikas važiuos, kaip jis ten važiuos? Į Riešę tėvai turi vežti, čia yra didelė problema, juk tėvai irgi dirba. Čia yra lengviau“, – mano Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos gen. Sekretorius Viačeslavas Kalininas.
Beveik pusšimtį metų Belmonto parke įsikūręs žirgynas vienas iš nedaugelio sporto centrų, kuriame treniruotis galima buvo visus metus – joti ir parke, ir didžiuliame manieže.
„Žirgams nerasime tokių idealių sąlygų, kaip čia – nei sportininkams, nei žirgams. Viskas patogu, atstumai, maniežo dydis, jis neapkrautas. Pavyzdžiui, penkiakovininkams labai patogu, visada po pietų būna tuščia. Labai patogios sąlygos treniruotis“, – teigia penkiakovės jojimo rungties trenerė Dalia Budavičiūtė.
Šiuolaikinės penkiakovės federacija jau suka galvą, kur iš Belmonto žirgyno perkelti penkis žirgus. Pavyzdžiuo, olimpinės čempionės Lauros Asadauskaitės žirgas Gogenas jau parduodamas aukcione. 18 metų tituluočiausiems Lietuvos penkiakovininkams, tokiems kaip Edvinas Krungolcas, Andrejus Zadneprovskis, atitarnavęs žirgas, pasak L.Asadauskaitės, treniruotėse dar galėtų būti naudingas.
Pati penkiakovininkė su dar keliais atletais jau kuris laikas treniruojasi Širvintose, tačiau dėl to nukenčia pasirengimas kitoms penkiakovės rungtims.
„Treniruotis dabar neturime nei baseino, dabar neturėsime ir žirgyno, todėl, sakyčiau, iškyla labai didelės problemos, kur laikyti tuos žirgus, kur apskritai treniruotis ir ką mums daryti. Klausimas toks pakibęs ir esame nežinioje, tai yra, sakyčiau tragedija mūsų sporto šakai, nes dviejų rungčių praktiškai nebelieka“, – pasakoja L.Asadauskaitė.
Kūno kultūros ir sporto departamentas iš šiuolaikinės penkiakovės federacijos kol kas nėra gavęs prašymo padėti. Pasak laikinosios vadovės, valstybės lėšomis nupirktus žirgus olimpinis sporto centras panaudos pagrindais neatlygintinai perdavė federacijai, todėl ji pati turi ieškoti galimybių, kokiame privačiame žirgyne juos priglausti. Steigti valstybinį žirgyną tokiai šaliai kaip Lietuva – per brangu.
„Žirgų sportas tikrai yra brangus ir buvo laikmetis, kai Lietuva turėjo valstybinius žirgynus. Abejoju, ar galime paimti ir išskirti vieną sporto šaką ir padaryti vieną valstybinį žirgyną. Tikrai būtų per dideli kaštai ir tikrai būtų neefektyvus lėšų naudojimas“, – aiškina KKSD laikinoji generalinė direktorė Kornelija Tiesnesytė.
Tolesniu Belmonto žirgyno likimu rūpinsis Turto bankas.
