Komunikacijų srityje dirbantis verslininkas, Lietuvos aerokosmoso asociacijos direktorius V.Tomkus atsakė į 15min klausimus. Pasak jo, nuostabą kelia tai, kad NATO kariams ryšio paslaugas teikusi ir visus patikrinimus atlikusi įmonė netikėtai sulaukė Lietuvos institucijų nemalonės.
– Viešai įvardinta, kad jūsų statomas duomenų centras gali kelti grėsmę Lietuvai. Kaip tai paaiškintumėte?
– Iš tiesų buvo netikėta išgirsti apie savo įmonės veiklą per žinias ir tapti pagrindine dienos naujiena. Telekomunikacijų srityje dirbame gana seniai. Mūsų akcininkai buvo pateikti kaip grėsmė, tačiau galime pažiūrėti į istoriją.
Mūsų įmonių grupės veikla prasidėjo prieš 15 metų. Ilgą laiką dirbome ir Lietuvoje, ir už jos ribų. Mes dirbome su palydovinio ryšio paslaugomis ir interneto tiekimu. Mes dirbome įvairiose rinkose. Mūsų veikla sutapo su interneto plėtra.
Kol linijos buvo prastos, klientų turėjome ir Lietuvoje. Vėliau dirbome Baltarusijoje, Ukrainoje, Kazachstane. Besivystant tinklams dabar viskas persikėlė Centrinę Aziją – Afganistaną, Iraką.
Mūsų klientais buvo ir NATO karinės misijos. Mes per palydovą teikėme ryšio kanalus. NATO misijos naudoja savo tarnybinius kanalus, tačiau labai dažnai perkamos privačių įmonių paslaugos.
Tokios įmonės tikrinamos, jos turi atitikti NATO keliamus saugumo reikalavimus. Neabejoju, kad buvo domimasi ir mūsų istorija bei akcininkais. Problemų nekilo, nors tai kur kas jautresni saugumo prasme regionai nei Lietuva.
– Klausimų sukėlė jūsų bendrovės akcininkai. Tai Rusijos piliečiai, kurių vienas yra dirbęs dukterinėje „Gazprom“ įmonėje.
– Mes niekada neslėpėme savo akcininkų sudėties. Juo labiau kad dirbome specifiniuose regionuose. Kai pirmą kartą gavome pavedimą iš Irako, SEB bankas ilgai svarstė, ką su tais pinigais daryti.
51 proc. „Arcus Novus“ akcijų valdo Danijoje registruota „Satgate Holding“, 49 proc. priklauso Rusijos piliečiui Valerijui Avetisjantui. Dar du akcininkai įeina į Danijos holdingą. Iš viso akcininkais esame aš ir trys Rusijos piliečiai.
Nesame niekaip susiję su jokia „Gazprom“ veikla. Taip, Valerijus dirbo „Gazprom“ holdingo įmonėje – logistikos muitinės terminale. Ši bendrovė buvo registruota Kaliningrade ir jos tikslas buvo įvežti įvairius įrenginius, kurie vėliau iškeliaudavo po visą šalį.
Mes susipažinome per komunikacijos verslą. Ir mūsų ryšiai atsirado ne po Ukrainos konflikto su Rusija ar kilus kitoms įtampoms. Mes susipažinome 2003 m. Tuo metu Valerijus dirbo su vietiniu interneto tiekėju Kaliningrade, kuris ieškojo išorinių interneto kanalų. Mes tiesiog padėjome suorganizuoti tokį kanalą į Švediją. Sakyčiau, tai labai demokratinis veiksmas, kai internetas Kaliningrade buvo tiekiamas ne per Rusijos operatorius, o per Švedijos.
– Kas turėjo būti pastatyta Lietuvoje?
– Mes planuojame statyti serverių prieglobos centrą. Tai galima įsivaizduoti kaip serverių viešbutį, aikštelę, kurioje tie serveriai sudėti. Mes tiesiog suteikiame sąlygas tuos serverius naudoti. Yra nepertraukiamas elektros tiekimas, šaldymas, galimybė prisijungti prie išorinių telekomunikacijų linijų. Klientai turėtų sudaryti sutartis su išoriniais tinklų operatoriais, gerai žinomomis Lietuvos įmonėmis.
Tai būtų labai svarbus žingsnis Lietuvai einant į tarptautinius duomenų perdavimo tinklus. Dabar dauguma interneto projektų, kurie yra vystomi Lietuvoje, nukreipti į vidaus rinką. Nesu girdėjęs apie didesnius projektus, kurie į Lietuvą siektų atsivesti „Facebook“ arba „YouTube“.
Kokia būtų grėsmė, jeigu Lietuvoje atsirastų šimtas „YouTube“ serverių? Mes siūlome pastatą, į kurį klientai galėtų susistatyti savo serverių spintas.
– Žvalgyba perspėja, kad jis gali būti sujungtas su Rusijos šnipinėjimo centru. Tai tiesa?
– Mes visi esame sujungti globaliame tinkle. Kiekvienas mobilusis telefonas ar kompiuteris yra kibernetinio saugumo grėsmė. Ji egzistuoja, reikia būti pasiruošus gintis nuo tokių grėsmių. Tam visiškai pritariu, bet klausimas, ar dėl tokių grėsmių mes turime iš viso atsisakyti ryšio, interneto technologijų? Šiais laikais tai būtų sunkiai įsivaizduojama. Dauguma sistemų šių dienų pasaulyje yra valdomos nuotoliniu būdu.
Reikia suprasti, kad gynyba nuo kibernetinių išpuolių vyksta virtualioje erdvėje. Lietuvai neišvengiamai teks tame dalyvauti ir kuo mūsų šalyje bus daugiau žmonių, išmanančių šias technologijas, tuo mes būsime saugesni. Mes negalime laužyti staklių vien dėl to, kad neatsargus darbininkas į jas gali įkišti savo pirštą.
Pavojus egzistuoja visada, bet jis nepadidės atvežus 600 serverių spintų į Lietuvą. Jokia Rusijos infrastruktūra mes tiesiogiai nesinaudotume. Vienintelė galimybė yra naudoti egzistuojančius ryšio kabelius, kurie priklauso ne mums.
– Ar jums teko bendrauti su saugumo specialistais. Kokie konkretūs priekaištai jums buvo pasakyti?
– Man neteko girdėti jokių konkrečių kaltinimų ar įtarimų. Šiuo metu yra paruoštas techninis projektas, kuris sudaro apie 5 proc. viso projekto vertės. Toliau planavome dirbti su įvairiomis Vakarų investicinėmis bendrovėmis. JAV, Didžiosios Britanijos įmonės turėjo finansuoti šį projektą. Norint kreiptis į bet kurią didesnę organizaciją reikia tinkamai paruošti namų darbus.
Viskas prasidėjo nuo Vyriausybės komisijos, kuri pateikė savo neigiamas rekomendacijas. Bet kuris interneto projektas yra strateginė investicija. Mes net negalvojome, kad būsime nagrinėjami šios komisijos. Formali priežastis nagrinėti buvo įstatinio kapitalo didinimas, tačiau tai buvo tik lėšos projekto paruošimui.
Mes kreipėmės į teismą. Šiuo metu byla grąžintą į pirmos instancijos Administracinį teismą. Anksčiau buvo atsisakyta ją nagrinėti iš esmės.
– Ar po kilusio triukšmo dar tikitės projektą baigti?
– Mes neprarandame tikėjimo, kad projektas gali būti vykdomas. Labai norėtųsi išsiaiškinti konkrečias grėsmes ir, jeigu reikia, atlikti pakeitimus projekte, kad jis galėtų būti vykdomas toliau. Mano nuomone, tai yra perspektyvus aukštųjų technologijų projektas. Duomenų centrų plėtra turbūt niekam nekelia abejonių. Tai yra viena iš sparčiausiai besivystančių sričių pasaulyje.
