Portalo 15min videolaidoje „15/15“ apie užimtumo reformos plius ir gręsiančius pavojus diskutavo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė, Seimo narys, buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis bei Lietuvos įdarbinimo įmonių asociacijos pirmininkė Aurelija Maldutytė.
– Pone L.Kukuraiti, pradėkime nuo jūsų. Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas, jūsų kolega komitete Mindaugas Lingė numatomus pokyčius yra pavadinęs pakankamai didele pertvarka. Ar jūs sutinkate?
L.Kukuraitis: Aš taip nesutikčiau, nes, mano galva, net kai buvo pateiktas įstatymų paketas, jau tuo metu mes klausėme, kas čia iš esmės daroma ir kas čia turės kažkokį konkretų poveikį situacijai darbo rinkoje. Pirmiausiai aš pasakysiu, kad šituo įstatymo projektu mes sukūrėme keletą tokių socialinio neteisingumo situacijų, į kurias turime atkreipti dėmesį.
Yra išskirta nauja grupė darbo rinkoje – tai yra tie, kurie nėra bedarbiai, bet yra besiruošiantys darbo rinkai. Ir ta grupė lieka socialiai apsaugota su Užimtumo tarnybos įsipareigojimu ir bendrai įstatyminiu įpareigojimu šituos žmones drausti privalomu sveikatos draudimu. Daugiausia tai yra žmonės, ilgalaikiai bedarbiai, kurie Užimtumo tarnyboje jau ilgą laiką dėl įvairiausių priežasčių buvo.
Taigi jie šiuo metu bus pavadinti ne bedarbiais, o besirengiančiais darbo rinkai. Ir čia mes šiek tiek aptvarkysime statistiką, nes registruotų bedarbių sumažės.
Bet problema yra tai, kad su šitais žmonėmis – niekur nenumatoma, kas bus daroma, kad būtų dirbama ir kad jie būtų grąžinami bent jau į bedarbio statusą, nekalbant jau apie tai, kad integruotųsi į darbo rinką.
– Na, kaip, numatoma. Sako, kad Užimtumo tarnyba dirbs su tais, kurie yra pasirengę darbo rinkai, o socialiniai partneriai Užimtumo tarnybos dirbs su tais, kurie besirengiantys yra.
L.Kukuraitis: Tai va, kas tie socialiniai partneriai, iš kokių resursų ir kaip bus dirbama? Nes tam, kad ilgalaikį bedarbį grąžintų į darbo rinką, iš tiesų yra reikalinga labai kompleksinė pagalba įvairių tarnybų –savivaldos, nevyriausybinių organizacijų, darbdavių, Užimtumo tarnybos. Reikės visų labai rimto sąveikaujančio darbo, koordinuojant greičiausiai vietos atvejo vadybininko, bet visa tai nėra numatyta įstatyme. Įstatyme tiesiog vienas sakinys, kad Užimtumo tarnyba kartu su socialiniais partneriais...
Tam tikras socialinis neteisingumas atsiranda, nes būtent šitie žmonės yra aktyvieji darbo rinkoje, nes jie moka mokesčius, jie dirba, uždirba.
Jeigu nėra numatyta programa – konkreti, speciali, kur bus dirbama su kitais žmonėmis, ir jeigu tam nebus skiriama finansų, tai šitie žmonės tiesiog bus palikti, mano galva, tokiai visiškai savieigai. Tik tiek, kad jiems bus mokamas privalomas sveikatos draudimas, jie bus draudžiami.
Tuo tarpu šitie žmonės, apie kuriuos jūs klausiate, kurie dirbo ir mokėjo įmokas tam, kad turėtų nedarbo draudimą, kad, jeigu prarastų darbą, galėtų gauti išmoką tuos devynis mėnesius, kiek priklauso pagal įstatymą, dabar jie bus dar labiau kontroliuojami – prižiūrima, ar jie renkasi tuos siūlymus, kuriuos teikia Užimtumo tarnyba. Jeigu atsisakys dviejų, tai tada galės juos išmesti iš ieškančių darbo ir jie netektų visų privilegijų, tame tarpe ir to paties sveikatos draudimo, kuriuo draudžiami tie, kurie nededa jokių pastangų.
Tai tam tikras socialinis neteisingumas atsiranda, nes būtent šitie žmonės yra aktyvieji darbo rinkoje, nes jie moka mokesčius, jie dirba, uždirba. Dėl įvairių priežasčių gali taip nutikti, kad vieną ar du kartus tenka atsisakyti konkretaus darbo pasiūlymo, tad jie atsiranda tokioj pažeidžiamoje situacijoj, negu tie, kurie nededa pastangų.
– Tai jūs tame rūšiavime matote socialinio neteisingumo dėmenį?
L.Kukuraitis: Aš matau, ypač jeigu mes neįdedam rimtų pastangų. Buvo mūsų siūlymas, opozicijos, kad jeigu jau atskiriam šitą grupę, kur yra ilgalaikiai bedarbiai, ir vadinam juos besirengiančiais darbo rinkai, tai tada skirkime specialią programą, numatykim specialias lėšas iš valstybės biudžeto, duokim savivaldai normaliai lėšų, kad jie galėtų su jais dirbti. Dabar tuo tarpu jie yra pakabinti ore su atskiru statusu ir plius dar apsaugoti sveikatos draudimu.
– Kaip jūs papildytumėte įstatymus, kad ši reforma būtų veiksminga? Ką jūs papildytumėte, kad būtų veiksminga, jeigu taip nėra?
L.Kukuraitis: Pirmiausia, jiems, besirengiantiems darbo rinkai, turėtų būti skiriama atskira užimtumo didinimo programa. Užimtumo didinimo programas įgyvendina ne Užimtumo tarnyba, bet savivaldybės, valstybė skiria specialias lėšas savivaldybėms įgyvendinti šias programas.
Mes norėjome specialios programos būtent šitai grupei, nes pirmą kartą Užimtumo įstatyme mes išskiriam tokią grupę. Taip pat specialios – programos – nacionalinės – kur Užimtumo tarnyba su savivaldybėmis ir socialiniais partneriais parengtų specialų aprašą, kaip su kiekvienu iš tų žmonių yra dirbama ir stengiamasi grąžinti juos į darbo rinką. Ir – skirti specialiąsias lėšas. Tai mes buvom numatę įstatyme per pasiūlymus, bet, deja, pro Seimą nepraėjo.
Kita grupė – kuri aktyviau dalyvauja darbo rinkoje, jie turės bedarbio statusą, ieškos darbo. Mano galva, yra labai svarbu, kad Užimtumo tarnyba tikrai žiūrėtų labai individualiai į tas situacijas, dėl ko žmogus atsisako vieno ar kito darbo. Tai gali būti tikrai labai objektyvios priežastys.
