Panašiai kaip ir prieš trejus metus, kaip dažniausią išvykimo priežastį respondentai įvardijo finansinio stabilumo paieškas, o kaip labiausiai motyvuojanti grįžti faktorių – gerėjantį darbo užmokestį ir Lietuvoje likusius šeimos narius.
„Šie duomenys rodo, kad gerėjančios gyvenimo sąlygos ir stabiliai augantys atlyginimai Lietuvoje ima keisti išvykusiųjų nuostatas. Žinoma, mūsų laukia dar ilgas kelias, tačiau vienu svarbiausių tikslų yra kuo efektyviau ir objektyviau perteikti svetur gyvenantiems mūsų žmonėms informaciją apie sąlygas gyventi, mokytis, dirbti mūsų šalyje. Tai mes ir darome“, – pabrėžė Inga Balnanosienė, Užimtumo tarnybos direktorė.
Šiemet apklausos rezultatai atskleidė, kad pagrindinės lietuvių emigracijos ir reemigracijos kryptys yra Jungtinė Karalystė, Airija bei Vokietija. 16 proc. apklaustųjų pasirinko pakartotinę emigraciją, o dažniausia priežastis, lėmusi šį pasirinkimą – geresnių finansinių galimybių paieška.
Iš surinktų duomenų aiškėja, kad daugėja norinčiųjų grįžti tų emigrantų, kurie svetur gyvena ilgiau nei penkerius metus. Nepaisant sėkmingos integracijos užsienio šalyje, ateitį su Lietuva sieja net 55,1 proc. respondentų – tai yra 14,6 proc. daugiau nei buvo 2020 metais. Dažniausiai tokį atsakymą pateikė lietuviai, gyvenantys Norvegijoje, Jungtinėje Karalystėje, Airijoje ir Vokietijoje.
„Grįžtantieji domisi galimybe gyventi ne tik didžiuosiuose miestuose – nežymiai, tačiau mažėja norinčiųjų gyventi didžiuosiuose miestuose ir daugėja norinčių gyventi regionuose“, – sakė Indrė Laučienė, Užimtumo tarnybos Tarptautinio bendradarbiavimo skyrius vedėja.
Grįžti motyvuoja didėjantys atlyginimai
Tarnybos Tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėjos Indrės Laučienės teigimu, toje žmonių grupėje, kurie užsienyje laiko save pilnateisiais tos šalies gyventojais, dešimtadaliu išaugo norinčiųjų grįžti skaičius.
„Palyginti su praėjusia apklausa 2020 metų pabaigoje, ta tendencija rodo, kad mūsų tautiečiai užsienyje jaučiasi vis geriau, (...) tačiau ta grupė, kuri sako „taip, noriu grįžti į Lietuvą“, nors užsienyje gyvena laimingai – net 10 proc. padidėjo“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė I.Laučienė.
Pasak I.Laučienės, prieš trejus metus apklaustieji nurodė, kad norėtų tokio pat dydžio atlyginimo. Anot jos, apklausos rezultatai taip pat paneigia mitą, kad dauguma grįžusių emigrantų darbdaviams Lietuvoje keltų per aukštus standartus.
„Šitas mitas yra didele dalimi mūsų apklausos paneigtas, nes didžioji dalis nurodė, kad apskritai neturi reikalavimų darbdaviui, jiems svarbu darbo užmokestis“, – teigė I.Laučienė.
Anot apklausos, 23,7 proc. respondentų parvažiavę į Lietuvą norėtų gyventi regionuose, o 24,1 proc. – didžiuosiuose miestuose.
18,9 proc. Lietuvoje norėtų dirbti gamybos ir pramonės sektoriuje, 13,6 proc. – klientų aptarnavimo sektoriuje, 13,6 proc. – statybos ir nekilnojamojo turto srityse, o 19,1 proc. – nuosavame versle.
Dauguma (57,5 proc.) į užsienį išvykusių gyventojų nurodė, kad išvyko ieškodami geresnių finansinių galimybių, 9,8 proc. teigė išvažiavę užsidirbti konkrečiam tikslui, 8,8 proc. – dėl užsienyje gyvenančių šeimos narių, o 7 proc. susituokė su kitataučiu.
Apklausa atlikta 2023 metų gegužės mėnesį, apklausti 1060 užsienyje gyvenantys įvairaus amžiaus Lietuvos piliečiai. Jį atliko komunikacijos ir reklamos įmonė „Bold Agency“. Tokia pat apklausa buvo atlikta ir 2020 metų gruodį.
