Šiais teiginiais, kalbėdama apie viešojo sektoriaus kasdienybę, iššūkius, su kuriais pastarasis susiduria, ir būtinus priimti sprendimus, neabejoja Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė Inga Balnanosienė.
Pašnekovės teigimu, įstaiga visada siekė modernaus požiūrio į paslaugas: „Kai 2005 metais pradėjau dirbti tuometinėje Darbo biržoje, ji labai intensyviai bendradarbiavo su Vokietijos, Švedijos, kitų šalių ekspertais: institucijoje buvo diegiami nauji sprendiniai – inovatyvios savarankiško darbo paieškos prieigos. Savaime suprantama, dabar tai nesulyginama su jau šiuo metu įdiegtais skaitmeniniais įrankiais, tačiau anuomet tai buvo išties išskirtinis dalykas.“
Užimtumo tarnyba visai neseniai įvairiais pjūviais vėl įvertino savo informacines sistemas ir jų pajėgumus: analizavo duomenų ir serverių apsaugą, aiškinosi, kaip greitai pavyktų atstatyti paslaugas, jei įvyktų koks nors incidentas.
„Išsikėlėme tikslą, kad skaitmeninė transformacija mūsų įstaigoje būtų kultūrinė vertybė, sieksime, kad skaitmeniniai kanalai taptų ne alternatyviu, o pagrindiniu paslaugų teikimo kanalu“, – aiškina pašnekovė.
Tikslas – būti darbo rinkos valdymo įrankiu
Pašnekovė pažymi, kad šiuo metu įstaiga kaip tik įgyvendina Europos socialinio fondo finansuojamą projektą „Užimtumo tarnybos veiklos efektyvumo tobulinimas, inovatyvių paslaugų kūrimas“. ES investicijos, anot pašnekovės, institucijai be galo svarbios, ypač jei norima ką nors modernizuoti ar atnaujinti, nes valstybės finansavimo pakanka tik kasdienėms įstaigos funkcijoms užtikrinti.
Visi suplanuoti mokymai yra orientuoti į visuomenės lūkesčius.
„Dėl minėto projekto galėsime pereiti prie visiškos skaitmenizacijos, taip pat bus keliama darbuotojų kompetencija. Visi suplanuoti mokymai yra orientuoti į visuomenės lūkesčius, apima vidinės ir išorinės komunikacijos, bendradarbiavimo komandoje, konfliktų valdymo, rizikų įvertinimo ir kitas temas. Mano siekis, kad Užimtumo tarnyboje kiekvienas skyrius veiktų kaip komanda, o skyriaus vadovas būtų ne tas, kuris tik paskirsto užduotis, o veiktų kaip lyderis, kaip komandos dalis“, – pasakoja I. Balnanosienė.
Keičiasi požiūris į valstybės tarnybą
Pašnekovės teigimu, visuomenės požiūris į Užimtumo tarnybą paskutiniuoju metu tikrai labai pasikeitė. „Mes nuolat atliekame savo klientų ir darbuotojų apklausas. 2018 metų apklausų rezultatus palyginus su 2020 metais, vidutinis darbuotojų pasitenkinimo lygis įstaigoje artėja prie bendro šalies pasitenkinimo savo darbu vidurkio, tuo tarpu anksčiau jis buvo tikrai gerokai žemesnis. O štai klientų pasitenkinimas siekia 73 procentus, jie teigia, kad mūsų teikiamos paslaugos yra geros arba labai geros. Manau, tokiems pokyčiams įtakos turėjo ir mūsų teikiamų paslaugų spektro plėtra, nes nebesame tik įstaiga, padedanti ieškoti darbo“, – pasakoja I. Balnanosienė.
Beje, kalbant apie visuomenės požiūrio kaitą, anot pašnekovės, labai didelę reikšmę turi ir tai, kaip vertinama valstybės tarnyba. „Mūsų institucijoje valstybės tarnautojai sudaro maždaug 85 procentus visų darbuotojų.
Nors viešasis sektorius veikia pagal labai griežtas viešojo administravimo, valstybės tarnybos nuostatas bei principus, savo darbuotojus skatinu atminti, kad greta įstatymų bei taisyklių visada yra žmogus. Privalome galvoti, kaip jam maksimaliai greitai ir kokybiškai suteikti paslaugą. Kliento nedomina procesai, jam svarbu – rezultatas.
Tad būtina nuolat tobulėti, optimizuoti ar integruoti veiklas, stengtis nedubliuoti darbų ir visais įmanomais būdais mažinti žmogiškųjų klaidų tikimybę. Dėl to mūsų įstaigoje visi procesai yra stebimi, vertinami, skaičiuojamas lėšų aktyvumas, kiekvieno darbuotojo darbo laikas, jo efektyvumas ir pan.“, – pasakoja I. Balnanosienė.
Lengvesnė verslo pradžia
Visuomenės požiūriui į valstybės tarnybą įtakos turi ir vykdoma jos reforma. Svarbiausi valstybės pertvarkos prioritetai, anot Vytauto Didžiojo universiteto Viešojo administravimo katedros docento dr. Remigijaus Civinsko, yra šie: būtina keisti patį valstybės tarnybos sistemos modelį – valstybės tarnyba turėtų būti labiau orientuota ne į procesus, o į rezultatus, tuo tarpu kompetencijų kėlimas turėtų būti nukreiptas į viešosios valdysenos idėjas: atvirumą piliečiams, skaidrumą, etinius sprendimus.
Būtina keisti patį valstybės tarnybos sistemos modelį – valstybės tarnyba turėtų būti labiau orientuota į rezultatus.
„Tokia valstybės tarnyba, kokia yra dabar, suformuota ir stabilizuota buvo Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą. Vėliau buvo sukurta priėmimo į valstybės tarnybą, taip pat apmokėjimo, karjeros joje sistemos. Pati valstybės tarnyba ilgą laiką labai smarkiai nekito, tačiau patobulinimų būta ne vieno, tad šiandien turime gana sklandžiai veikiantį viešąjį sektorių, o Lietuvos valstybės tarnautojai yra pakankamai kompetentingi, Europoje pagal šiuos rodiklius esame maždaug per vidurį. Tačiau, be jokios abejonės, tobulėti ir dar tikrai yra kur“, – teigia R. Civinskas.
Neseniai savo verslą pradėjusiai šiaulietei Viktorijai Kazlauskienei į valstybės institucijas paskutiniuoju metu kreiptis teko ne sykį. „Kad galėčiau atidaryti grožio saloną, teko bendradarbiauti tiek su Valstybine mokesčių inspekcija, tiek su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru, tiek su savivaldybe. Likau maloniai nustebinta greitais procesais, aiškiai suformuluotu veiksmų, ką turėčiau daryti toliau, planu, valstybės tarnautojų geranoriškais patarimais“, – teigia grožio salono Šiauliuose vadovė V. Kazlauskienė. Pasak verslininkės, sklandžiai veikianti viešojo sektoriaus sistema nuosavą verslą jai leido pradėti itin sudėtingu pandeminiu laikotarpiu.
Informacija parengta bendradarbiaujant su LR vidaus reikalų ministerija, kuri įgyvendina Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės lėšomis finansuojamą projektą „Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija – Informavimas apie veiksmų programą“.