Seime surengtoje diskusijoje apie atominę energetiką praėjusį ketvirtadienį turėję dalyvauti Baltarusijos antibranduolinio judėjimo koordinatorė Tatjana Novikova ir civilinės kampanijos „Astravo atominės elektrinės statyba yra nusikaltimas!“ koordinatorius Mikalajus Ulasevičius Lavoriškių pasienio kontrolės punkte sužinojo, kad yra įtraukti į Lietuvoje nepageidaujamų asmenų sąrašą. Lietuvos institucijos atsisakė nurodyti, kuo šie Baltarusijos opozicijos veikėjai neįtiko mūsų šaliai.
Regi KGB ranką
M.Ulasevičius ir T.Novikova Lietuvoje lankėsi daugybę kartų. Sprendimas dėl dviejų Baltarusijos opozicionierių turėjo būti priimtas neseniai. T.Novikova rugpjūčio pradžioje lankėsi Lietuvoje, davė interviu 15min.lt ir papasakojo, ką patyrė patekusi už grotų Minske. T.Novikova į belangę pateko dėl to, kad nepritaria Baltarusijos Astravo atominės elektrinės statybai, kuriai priešinasi ir Lietuva.
Į „juodąjį sąrašą“ dažniausiai patenka įtariamieji terorizmu, priklausantys nusikaltėlių grupuotėms ir šnipinėjimu įtariami diplomatai. Šie žmonės kelia grėsmę valstybės saugumui, gyventojų sveikatai ir dorovei.
Kuriai kategorijai buvo priskirti Baltarusijos aktyvistai?
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas, konservatorius Arvydas Anušauskas „15min“ tikino, kad atsakymo niekas nepateiks. „Jokia valstybė nekomentuoja, kodėl vienas ar kitas žmogus pakliuvo į tą sąrašą, nes tam būna neskelbtinų priežasčių, kurios žinomos tam tikroms institucijoms“, – sakė jis.
A.Anušauskas tikino nežinantis, kodėl M.Ulasevičius ir T.Novikova tapo nepageidaujamais, tačiau pasidalijo prielaida, kad tai gali būti susiję su artėjančiu referendumu dėl Visagino atominės elektrinės.
„Kadangi pas mus demokratinė visuomenė, bus referendumas, visi išsako savo nuomones laisvai, tačiau šia situacija yra naudojamasi ir visa kritika ir akcijos yra nukreipiamos prieš mūsų planus vykdant energetinio saugumo politiką“, – kalbėjo konservatorius.
Jo žodžiais, jokios antiatominės akcijos nevyksta nei Kaliningrade, nei Baltarusijoje, o jeigu kokia ir vyksta, tai nepastebimai.
Anot Seimo nario, Valstybės saugumo departamento parengtoje apžvalgoje rašoma, kad visuomenės nuomonę apie VAE užsienio specialiosios tarnybos stengiasi paveikti per nedideles grupes.
„Iš praktikos galiu pasakyti, kad tiek Rusijos, tiek Baltarusijos specialiosios tarnybos aktyviai veikia ir tose organizacijose, kurios iš pat pradžių deklaravo savo nepasitenkinimą planais statyti atominės elektrines tuose regionuose. Atkreipiu dėmesį, kad greitai aktyvistai nuo akcijų organizavimo tose vietose pasitraukė, bet liko vienintelis objektas – Lietuvos“, – aiškino politikas.
Aktyvistė šokiruota
T.Novikova „15min“ teigė esanti tikra, jog Lietuvoje tapo nepageidaujama dėl atkaklaus priešinimosi atominei energetikai. Pasak aktyvistės, tarptautinės mokslinės aplinkosaugos organizacijos „Bellona“ žiniomis, ji ir M.Ulasevičius į „juodąjį sąrašą“ esą pateko vieno Seimo nario iniciatyva. Tiesa, jo pavardės moteris nežino.
Ji pabrėžė, kad Astravo AE ir VAE projektus aktyvistai kritikavo nepažeisdami įstatymų. T.Novikova pridūrė labai išgyvenanti dėl to, kas atsitiko.
„Mano idealistiškas įsivaizdavimas, kad Lietuva yra šalis, kurioje – demokratija, kur galima atvirai reikšti savo poziciją, kur žmonės nėra persekiojami dėl jų nuomonės, kiek pasikeitė. Tačiau vis tiek tikiu, kad tai nesusipratimas. Labai tikiuosi, kad jis bus ištaisytas“, – sakė pašnekovė.
Sprendimą įtraukti ją į nepageidaujamų asmenų sąrašą T.Novikova žada apskųsti teismui.
Migracijos departamento Užsieniečių reikalų vedėjas Antanas Turčinas „15min“ teigė, kad tokią galimybę T.Novikova turi. „Kitos valstybės to neleidžia, o Lietuvoje teismui galima skųsti visus institucijų sprendimus, priimtus pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatymą“, – sakė jis.
Elgiamės kaip A.Lukašenka
Vadzimas Vileita, Baltarusijos ir Lietuvos santykių ekspertas:
„Nepageidaujamais paskelbti žmonės pirmiausiai kovoja prieš Astravo AE, tačiau aktyvistai išreiškė nuomonę, kad jiems entuziazmo nekelia ir Lietuvos planai statyti elektrinę. Šiuo metu Lietuva rengiasi referendumui, o valdančioji koalicija, dedanti daug pastangų, kad jį laimėtų, turbūt nusprendė, kad šioje kovoje tinka bet kokios priemonės. Ko gero, politikai nepagalvojo, kad taip besielgdami stoja į tą pačią gretą su Aliaksandro Lukašenkos Baltarusija.
Iš šalies stebint atrodo, kad Lietuva ir Baltarusija, kaip valstybės, abi norinčios plėtoti atominę energetiką, persekioja šiuos žmones kiekviena savaip. Tai liūdina. Aš nenustebčiau, kad tikrasis motyvas įrašyti šiuos žmones į „juodąjį sąrašą“ yra jų nusistatymas prieš planuojamas elektrines, nes šiuo metu iš abiejų pusių vyksta propagandinis karas, kurio metu nesibodima ir tokių priemonių.
T.Novikova ir M.Ulasevičius teigia, kad kaltos tik jų pažiūros, nes jie Lietuvoje lankėsi ne kartą, nė karto nepažeidė įstatymų. Tačiau po kurio laiko mūsų politikai pamatė, kad jie ne tik A.Lukašenką kritikuoja, bet drįsta prasižioti apie mūsų elektrinę. Tuomet valdantieji susiprato, kad tokių žmonių Lietuvoje jie nepageidauja, kitaip tariant, kas ne su mumis, tas prieš mus.
Jeigu yra rimtų priežasčių, kodėl šie žmonės pavojingi, reikėtų jas įvardyti, antraip atsiras labai įtikinamų spėlionių, kad Lietuva nesugeba priimti kitokios nuomonės.“
