Dar birželio viduryje Migracijos departamentas paskelbė ieškantis 56 naujų darbuotojų: 6 teisininkų ir 50 Prieglobsčio skyriaus vyriausiųjų specialistų.
„Siūlome įdomų ir dinamišką darbą, kuriuo prisidėsite prie situacijos, susijusios su prieglobsčio prašytojų antplūdžiu, suvaldymo, įgysite patirties prieglobsčio bei teisės srityje“, – viliojami naujokai.
Atlyginimas – mažiau nei 1 300 eurų
Jų pagrindinis darbas būtų nagrinėti skundus, atstovauti teismuose (teisininkams), organizuoti ir vykdyti apklausas, palaikyti ryšius su kitomis institucijomis, apdoroti duomenis.
Kaip nurodyta skelbime, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas siekia 7,1 – 1256,7 euro neatskaičius mokesčių.
Būsimiems darbuotojams siūlomos lanksčios darbo sąlygos – suderinus žadama galimybė dirbti ne tik Vilniuje, bet ir kituose Lietuvos miestuose.
Prašymų laukiama iki liepos 26 d. (kai kurioms pareigybėms – trumpiau). Pretendentų atrankos būdas – pokalbis.
Pretendentų jau turi
Migracijos departamento direktorės Evelinos Gudzinskaitės teigimu, naujokams būtų siūlomos laikinos sutarys, kurios galiotų esant ekstremaliajai situacijai dėl migrantų iš Baltarusijos.
Kaip departamento vadovė sakė pirmadienio vakarą LRT radijo laidoje „60 minučių“, jau gauta nemažai paraiškų.
Nors į kai kurias pozicijas pretenduoja tik po vieną žmogų, į kai kurias gauta ir po 9-10 paraiškų.
Jas esą teikia ir buvę departamento darbuotojai ar šiaip pilietiški žmonės, norintys prisidėti tvarkantis su dabartine situacija.
„Tikiuosi, kad atsiras daugiau žmonių, – vylėsi E.Gudzinskaitė. – Tai yra istorinis įvykis. Būtų gera patirtis iš arčiau susipažinti. Yra skirtingų pilietybių žmonių, skirtingų patirčių.“
Daugiau darbuotojų, jos žodžiais, leistų efektyviau ir greičiau nagrinėti prašymus dėl prieglobsčio suteikimo.
Kol kas prieglobsčio prašymus nagrinėja 8 žmonės, tad, priėmus tiek naujų, kiek ieškoma, jų skaičius padidėtų aštuoniskart.
Iki šiol pavyko išnagrinėti 132 prašymus, pateiktus atvykusiųjų su pastarųjų savaičių migrantų srautu, nė vienas nebuvo patenkintas.
Prašymai, pašnekovės teigimu, yra „išgalvoti, paprasti ir neįtikinami“.
Didžiuma migrantų esą siekia ne prisiglausti Lietuvoje, o išvykti gyventi kitur, dažniausiai – į Vokietiją.
„Išlaikome tam tikrą kokybės standartą, – sakė E.Gudzinskaitė, paklausta, ar dėl žmonių trūkumo prašymai nenagrinėjami atmestinai. – Dabar jis nėra idealiai aukštas, bet vis tiek išklausoma, atliekama išsami apklausa, leidžiama išdėstyti aplinkybes. Nenorime nuleisti kokybės kortelės, todėl nagrinėjimas užtrunka ilgiau.“
Ragina didinti pajėgas
Antradienio duomenimis, šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos neteisėtai bandė patekti 2 158 žmonės.
Tai yra daugiau nei 26 kartus didesnis skaičius, nei buvo užfiksuotas per visus 2020-uosius.
Vien liepą pasieniečiai sulaikė 1 497 migrantus.
Didelė jų dalis suskubo paprašyti suteikti prieglobstį, mat kitaip Baudžiamasis kodeksas už tokius veiksmus numato baudžiamąją atsakomybę.
Neseniai portalo 15min kalbinta Lietuvos Raudonojo Kryžiaus projektų vadovė Eglė Samuchovaitė pabrėžė, kad dabartinėje situacijoje valstybei reikia visapusiškai didinti resursus, taip pat – ir žmogiškuosius Migracijos departamente.
„Metami resursai pačiai sienos apsaugai, bet ne tik ji svarbu, – teigė pašnekovė. – Kai žmonės pasiprašo prieglobsčio, vyksta apklausos – reikia iškart didinti Migracijos departamento pajėgumus.
Čia yra butelio kakliukas, kuris automatiškai gali lemti tai, kad, procedūroms užtrunkant, žmonių su su neišspręstomis situacijomis skaičius tik didės.“
E.Samuchovaitės žodžiais, departamente turi būti samdomi ir apmokomi specialistai.
„Prieglobsčio bylų nagrinėjimas nėra lengvas. Ir apklausos, ir vertėjai – visi tie dalykai turi būti užtikrinti nepriklausomai nuo to, kaip nagrinėjama byla, ar skubos tvarka, ar ne“, – kalbėjo ji.
