Sekmadienį iki balsavimo pabaigos 20 val. apylinkėse balsavo 39,56 proc. rinkėjų, o dar 9,41 proc. jų balsavo iš anksto, tad bendras aktyvumas siekia 48,97 procento.
„Bendras aktyvumas yra beveik 49 procentai, palyginti su praėjusių savivaldybių tarybų ir merų rinkimais, šis procentas yra didesnis, nes 2019 metais rinkėjų aktyvumas siekė 47,8 procento. Kai kas prognozuoja, kad galbūt sutiksėjus paskutiniams balsams į sistemą netgi pasieksime 50 procentų“, – per spaudos konferenciją sekmadienį sakė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Jolanta Petkevičienė.
Aktyviausiai balsavo Birštono rinkėjai – 65,65 proc., Pagėgių savivaldybėje aktyvumas siekė 64,56 proc., Lazdijų rajone – 59,9 proc., Šalčininkų rajone – 59,79 procento.
Mažiausiai aktyvūs buvo Panevėžio rajono rinkėjai, kur aktyvumas siekia 38,17 proc., Šiaulių rajone – 40,53 proc., Klaipėdos mieste – 40,65 procento.
Vilniuje savo valią savivaldos rinkimuose pareiškė 49,25 proc., Kaune – 53,71 proc. rinkėjų. Panevėžyje jau balsavo 41,03 proc., Šiaulių mieste – 45,85 proc. rinkėjų.
2019 metais bendras aktyvumas siekė 47,9 procento: rinkimų dieną iki 20 val. tuomet balsavo 41,55 proc. rinkėjų, o iš anksto balsavusiųjų buvo 6,25 procento.
Per dar ankstesnius rinkimus 2015 metais bendras aktyvumas siekė 47,18 proc., 2011 metais – 44,08 proc., 2007 metais – 41,3 procento.
Aktyvumas per pastarąjį dvidešimtmetį buvo didesnis tik 2002 metais, kai savo valią savivaldos rinkimuose pareiškė apie 53 proc. rinkėjų.
Šiuose rinkimuose ketverių metų kadencijai renkami 1498 savivaldybių tarybų nariai ir 60 merų. VRK duomenimis, dėl šių mandatų varžosi 13 tūkst. 797 kandidatai, 433 iš jų siekia merų postų.
VRK duomenimis, daugiausiai kandidatų į merus iškelta Vilniaus (16), Šiaulių (12) ir Klaipėdos (11) miestuose, mažiausiai, po tris, yra Rietavo ir Šalčininkų rajono savivaldybėse.
Teisę balsuoti rinkimuose turi beveik 2,4 mln. rinkėjų.
