Iš Vilniaus migracijos valdybos šių metų devynių mėnesių ataskaitos matyti, kad, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu – sausio-rugsėjo mėnesiais, fizinių asmenų į Lietuvos Respubliką (toliau – LR) kviesta kone keturiais tūkstančiais daugiau, juridinio asmens kvietimų padaugėjo trim tūkstančiais. Daugiau būta ir prašymų išduoti/pakeisti leidimų laikinai gyventi (toliau – LLG) LR, suteikiančių teisę užsieniečiui, trečiųjų šalių piliečiui, metus gyventi pasirinktoje LR vietoje ir laisvai judėti Šengeno erdvėje, – jų priimta keturiais šimtais daugiau. Na, o prašymų išduoti, pakeisti, įforminti leidimą nuolat gyventi LR priimta mažiau nei praėjusiais metais.
Didžiausią dalį LLG prašytojų – beveik pusantro tūkstančio, sudarė asmenys, ketinantys Lietuvoje dirbti ar užsiimti kita teisėta veikla, kiek per tūkstantis leidimo laikinai gyventi prašė šeimos susijungimo pagrindu, kone 900 – dėl mokslų. Leidimų laikinai gyventi daugiausia pageidavo Baltarusijos ir Rusijos piliečių, kurių dauguma įsikurti LR siekė šeimos susijungimo pagrindu. Tarp norinčiųjų buvo armėnų, azerbaidžianiečių, kinų, indų, JAV ir Izraelio piliečių. LLG šeimos susijungimo pagrindu prašė keletas Egipto, Indijos, Izraelio, JAV, Azerbaidžano, Armėnijos, Moldovos, Pakistano piliečių, asmenys iš Libano, Makedonijos, Peru, Kolumbijos, Kanados, Irano ir Irako.
Kaip įprasta, Vilniaus migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus pareigūnai tikrino LR ir užsienio piliečių santuokų teisėtumą. Patikrinimų ir apklausų santuokai įvertinti atlikta perpus daugiau, tačiau fiktyvių santuokų kol kas nustatyta vienodai – per minimą laikotarpį LLG dėl fiktyvios santuokos neišduota septyniais atvejais, kaip ir praėjusiais metais. Daugiau šiais metais patikrinta ir užsieniečių įmonių, kurių sukūrimo pagrindu kitataučiai taip pat įgyja teisę gyventi Lietuvoje. Išduoti LLG šiuo teisėto buvimo LR pagrindu atsisakyta tris kartus daugiau nei praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.
