15min nuotr./Klaipėda |
Apvalius skaičius valdininkai gali vardinti kalbėdami apie mokyklų, gatvių renovaciją, apie dešimtis milijonų litų kainavusias krantinių statybas, tačiau paklausus apie užsienio investuotojus pasigirti nelabai yra kuo. 2010-ųjų pavasarį uostamiestis nedalyvaus ir prestižine laikoma nekilnojamojo turto ir investicijų parodoje Kanuose, Prancūzijoje.
Šiokia tokia atgaiva – naujiena, kad kitą rudenį uostamiestyje pradedamas įgyvendinti didžiausias iki šiol investuotojų projektas – termofikacinės elektrinės statybos. „Fortum Heat Lietuva“, kurios pagrindiniai akcininkai yra suomiai, o šiek tiek akcijų turi ir savivaldybės įmonė „Klaipėdos energija“, į statybas investuos apie pusę milijardo litų. Joje bus įdarbinta apie 30 specialistų, per dvejus statybų metus čia plušės ir būrys šiuo metu darbo pristigusių statybininkų.
Projektas su Suomijos kapitalo bendrove „Fortum Heat Lietuva“ yra išskirtinis įvykis, tokios investicijos nesimėto“, – įsitikinusi vicemerė J.Simonavičiūtė.
Anot vicemerės Juditos Simonavičiūtės, iki šiol didžiausios Klaipėdą pasiekusios investicijos – apie 300 mln. Lt – prieš ketverius metus buvo skirtos Tailando koncerno „Indorama“ gamyklos atsiradimui. Vicemerei antrino ir Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos, kurioje bus statoma elektrinė, valdybos pirmininkas Povilas Vasiliauskas. „Tai esminė investicija ir esminis gamtosauginis projektas Klaipėdos miestui. Su bendrove pasirašėme sutartį dėl statybų“, – sakė P.Vasiliauskas.
Bendrovės „Fortum Heat Lietuva“ generalinis direktorius Vitalijus Žuta „15min“ sakė, kad Klaipėdoje elektrinė bus statoma po penkerius metus trukusių derybų. Tiesa, pradžioje tą daryti ketino vokiečiai, vėliau įsipareigojimus perėmė suomiai. Naujoji jėgainė daliai miesto ne tik garantuos šildymą ir elektros energiją, tačiau pasitarnaus aplinkosaugine prasme – joje bus deginamos komunalinės atliekos. Pasak V.Žutos, dėl to sąvartyno ties Dumpiais veikla pailgės 4–5 kartus.
Investavo milijonus
15min nuotr./Daugiausia investicijų, apie 60 proc. pritraukia sostinė, Klaipėda - apie 8 proc. |
Pusė milijardo litų, kuriuos ketina investuoti viena bendrovė, galima įvertinti kaip itin riebų kąsnį – ypač lyginant su pastarųjų metų investicijomis Klaipėdoje. Statistikos departamento duomenimis, pernai į uostamiestį įvairios šalys investavo apie 1,8 mlrd. Lt. Investicijos nesumenko ir šiemet – jų jau sulaukta 1,98 mlrd. Lt. Taigi, šiemet vienam uostamiesčio gyventojui teko kone 11 tūkst. Lt. tiesioginių užsienio investicijų. Daugiausia investuota į rafinuotų naftos produktų ir chemijos gaminių, maisto produktų, gėrimų bei tabako gamybą, karjerų eksploatavimą, transporto priemonių gamybą bei remontą, nekilnojamąjį turtą. Didžiausios investicijos visą Klaipėdos apskritį pasiekė iš Kipro, Danijos, Šveicarijos, Vokietijos bei dar kelių kitų šalių.
Susidomėjimas neatslūgo
Klaipėdoje investicijų pritraukimu aktyviai rūpinasi Laisvoji ekonominė zona (LEZ). Pasak P.Vasiliausko, šiuo metu LEZ veikia 15 bendrovių, dar 5 projektuojamos arba statomos jų būstinės.
„Kasdien sulaukiame daugybės besidominčiųjų internetu, kiekvieną savaitę atvyksta vizituotojai, domisi sąlygomis zonoje, planais. Domėjimasis išlikęs toks pat, kaip ir „karščiausiais“ metais, tiesiog bendrovės sprendimus atideda geresniems laikams. Mūsų šalies kompanijos šiuo metu domisi mažiau, nes Lietuvoje situacija sunkesnė“, – pasakojo P.Vasiliauskas.
Valdybos pirmininkas įsitikinęs, kad Lietuvos kontekste Klaipėdos LEZ investuotojus domina kaip uosto prieigų teritorija, čia išvystyti keliai, inžineriniai tinklai, gali kurtis ir mažos, ir didelės bendrovės. „Šiuo požiūriu pasirinkimas tarp mūsų ir Kauno LEZ, linksta mūsų naudai, tai lemia vieta ir didelės teritorijos. O tų, kurie renkasi regioną ir sprendžia, ar eiti į Rygą, ar į Lietuvą, ar sustoti ties Lenkija, sprendimas priklauso nuo daugelio faktorių“, – sakė P.Vasiliauskas.
Kaunas ir Klaipėda turi laisvąsias ekonomines zonas, tai akivaizdus pranašumas prieš Vilnių, ypač gamybiniams projektams, - sakė M.Nocius.
Pritraukiant investuotojus pranašumus vardijo ir Lietuvos ekonominės plėtros agentūros (LEPA) generalinis direktorius Mantas Nocius. „Kaunas ir Klaipėda turi laisvąsias ekonomines zonas, tai akivaizdus pranašumas prieš Vilnių, ypač gamybiniams projektams. Jei norima statyti gamyklėlę ir įsikurti LEZ, patogu nemokėti pelno mokesčio. Renkantis tarp Kauno ir Klaipėdos, lemia svarbus pranašumas – uostas. Be to, Klaipėdos LEZ yra mažiau problemų su žeme, nes Kauno LEZ yra daugiau savininkų ir procesai trunka ilgiau“, – sakė jis.
Pasipils ES investicijos
Kaip pasakojo savivaldybės Investicijų ir verslo plėtros skyriaus vedėja Elona Jurkevičienė, kitąmet miestas sulauks daugiausia iki šiol Europos Sąjungos (ES) investicijų. „Turime didelę projektų programą. Investicijų vertė sieks 126 mln. Lt, iš jų 87,7 mln. Lt ES, kitos – savivaldybės lėšos. Tarp projektų – arenos statybos, mokyklų energetinių sistemų renovacija, gatvės LEZ, buvusio Tabako fabriko rekonstrukcija“, – vardijo E.Jurkevičienė.
Miesto įvaizdžiui – menkos lėšos
15min nuotr./Raimonda Laužikienė. |
Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros, besirūpinančios miesto žinomumu bei ekonominės aplinkos gerinimu, direktorės Raimondos Laužikienės teigimu, miestą reikia garsinti nuolat, kitaip jis iškris iš žinomumo žemėlapio. Agentūra ką tik parengė trumpą, 4 minučių trukmės filmuką apie miestą, kurį gali naudoti ryšių su užsieniu turinčios įvairios įmonės, įstaigos. Iki šiol buvo parengtas gana ilgas, 15 minučių filmukas.
Agentūra dėl nedidelių resursų miestą aktyviausiai garsina internete. „Turint galvoje, kad sprendimai priimami naudojantis virtualia erdve, geriausia čia ir garsintis – antrus metus į tai orientuojamės. Skelbiama bendra informacija apie miestą, įmones, naujausia statistika, projektai. Uostas yra pagrindinis koziris, bet iš kitos pusės, jei miestas pristatomas tik kaip tranzitinis, jo įvaizdis taip pat nėra geras“, – sakė R.Laužikienė. Ji pastebėjo, kad įvaizdžiui palaikyti skiriamos menkos lėšos ir politikai to nesureikšmina. „Iš tiesų susidomėjimas Klaipėda nėra sumažėjęs, užklausimai dėl įmonių, kontaktų išlieka, bet oficialių delegacijų Klaipėdoje labai sumažėjo, tad galima spręsti, kad reklaminis darbas prigesęs ir sunkmetis atsiliepė“, – apibendrino direktorė.
Mato privalumų ir kliūčių
Tiesioginės užsienio investicijos į Lietuvą 2007 metais sudarė 34, 6 mlrd. Lt, 2008 – 31,48 mlrd. Lt. Mažėjimas pernai įvyko pervertinus nekilnojamąjį turtą. Šiemet spalį investicijų suskaičiuota už 33,3 mlrd. Lt.
Pasak Lietuvos ekonominės plėtros agentūros (LEPA) generalinio direktoriaus Manto Nociaus, investuotojus į Lietuvą vilioja kvalifikuoti darbuotojai, pigios biuro patalpos, mažėjanti biurokratija. Tačiau kliūčių investuotojams išlieka susidūrus su detaliaisiais planais. „Jei investuotojas nori statyti naują gamyklą, tai gana sudėtinga. Seime yra Teritorijų planavimo įstatymo pataisos, tikiuosi, jos bus priimtos ir klausimas išsispręs. Čekijoje, Slovakijoje aplinkosaugos, paveldo klausimai užtrunka mėnesį, o pas mus itin ilgai. Tai išsprendus, pavyktų pritraukti investuotojų“, – sakė jis.