„Manome, kad referendumas tos problemos neišspręs. Seimo nariai jau pradeda politikuoti prieš artėjančius Seimo rinkimus. Dvigubos pilietybės siūlymas – populiarus, žmonės to nori, bet politikai, regis, neįsigilina į visas aplinkybes“, – „Lietuvos žinioms“ sakė PLB atstovė Lietuvoje Vida Bandis.
Anot jos, išeiviai ilgą laiką tikėjosi, kad dvigubos pilietybės klausimas bus išspręstas keičiant Pilietybės įstatymą, bet tam pritrūko politinės valios. Kita galimybė esą yra mažinti reikalavimus dėl Konstitucijos 12-ojo straipsnio keitimo ar kitaip paprastinti šio konkretaus referendumo organizavimą.
„Kitaip referendumas yra pasmerktas žlugti: dabar galiojantis Referendumo įstatymas reikalauja, kad norint keisti Konstitucijos 12 straipsnį tam turėtų pritarti daugiau kaip 50 proc. visų balsavimo teisę turinčių Lietuvos piliečių, o kaip žinome, tiek žmonių apskritai ateina prie balsadėžių. Vadinasi, visi atėjusieji balsuoti turėtų būti už referendumą – tai vargu ar įmanoma“, – sakė ji.
Seimas ketvirtadienį iš plenarinio posėdžio darbotvarkės išbraukė liberalų siūlymą dėl dvigubos pilietybės, jį frakcijos atstovai tą pačią dieną registravo iš naujo. Projekte siūloma, kad kitų metų rudenį kartu su Seimo rinkimais referendume būtų balsuojama dėl Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies pripažinimo negaliojančia – ji numato, kad niekas, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus, negali būti Lietuvos ir kitos valstybės piliečiu.
Šiuo metu dviguba pilietybė leidžiama tik tiems piliečiams, kurie išvyko iš Lietuvos okupacijos laikotarpiu, ir jų palikuonims, tačiau nėra suteikiama išvykusiems po nepriklausomybės atkūrimo.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad iš esmės išplėsti dvigubos pilietybės galimybę reikalinga Konstitucijos pataisa, o ji gali būti priimta tik referendumu.
Liberalizavimo šalininkai teigia, kad dvigubą pilietybę būtina įteisinti, siekiant išlaikyti emigrantų ryšius su Lietuva ir atsižvelgiant į globalizacijos tendencijas.
