Viena iš trijų pasirinktų dirbtuvių temų – „Lietuvos regionai – grįžtančiųjų veiklumo erdvė“ buvo organizuojama kartu su Lietuvoje atsikūrusiu „Atviros Lietuvos fondu“. Diskusijoje buvo aptariama, kaip paskatinti verslius ir veiklius užsienio lietuvius grįžti į regionus ir ten kurti darbo vietas, bei ieškomos realios išeitys padėsiančios gerinti regionų socialinę ir politinę aplinką.
Emigraciją sustabdys regioninė politika
Į gimtąją Šilutę su šeima grįžti iš Norvegijos planuojantis verslininkas ir „Norpower AS“ bei „Smartheim AS“ įmonių įkūrėjas Aleksandras Paulauskas sakė, kad regionų miestai pasižymi nebloga infrastruktūra, gali pasiūlyti nebrangų nekilnojamąjį turtą, šalia esančią nuostabią gamtą ir turi net įvairių smulkių, bet svarbių, privalumų, pavyzdžiui, neturi parkavimo problemų.
„Tačiau per pastaruosius 20 metų regionuose vidutiniškai sumažėjo apie 30 proc. gyventojų. Regionuose susidariusi terpė vešėti korupcijai, būdingas privačių interesų tenkinimas. Šiuos marškinius jau išaugome, ateinantys metai turi būti lūžio metai“, – aiškino A.Paulauskas. „Visgi be nacionalinio susitarimo reikalaujančios ir dešimtmetį į priekį žiūrinčios regioninės politikos, emigracijos sustabdymas yra abejotinas“, – kalbėjo jis.
Norvegijoje gyvenantis A.Paulauskas pažymėjo, kad panašią regioninę politiką jau daugiau nei 50 metų vykdo Norvegija. Svarbiausi jos elementai, anot verslininko, apima regionų indeksavimą, demografinės darbo rinkos ypatumus, emigracijos valdymą, diferencijuotus mokesčius, verslumo skatinimą, regioninę specializaciją.
Kalbėdamas apie galimas išeitis, A.Paulauskas atkreipė dėmesį į skurdžią dabartinių miestelių reprezentacinę medžiagą.
Kalbėdamas apie galimas išeitis, A.Paulauskas atkreipė dėmesį į skurdžią dabartinių miestelių reprezentacinę medžiagą.
„Kiekvienas miestelis turi daug ką apie save pasakyti, ypač turistui, investuotojui, naujam gyventojui ar verslininkui. Profesionalumu išsiskiria Vilnių reprezentuojanti turizmo ir verslo plėtros agentūra „Go Vilnius“. Paprašykime jų pasidalinti kompetencija ir netgi paverskime šią agentūrą skėtine su padaliniais regionuose“, – siūlė verslininkas.
Tarp A.Paulausko idėjų, siūlymai kiekvienam regionui suformuoti smulkaus verslo skatinimo fondus ir programas bei atnaujinti agentūros „Versli Lietuva“ konsultantų duomenų bazę, suteikiant galimybę verslo pradžiai gauti mentorių. Taip, pasak verslininko, bus pašalinta baimė steigti verslą.
Gyvenimo mokykla be sienų
Kitas pasiūlymus regionų atgaivinimui pažėręs forumo dalyvis – iš emigracijos grįžęs „Skautų slėnio“ Ukmergės rajone įkūrėjas Jonas Dragūnas. Užsienyje uždirbtus pinigus jaunuolis investavo į savo svajonę – atvėrė pirmąjį tokio pobūdžio centrą Lietuvoje, kurio pagrindinis tikslas – per skautiškus veiklos metodus, padėti jauniems žmonėms atrasti ryšį su gamta. „Esame socialinis verslas. Idėja kilo iš troškimo padėti jaunimui atsigręžti į savo norus, kelti iššūkius ir per juos mokytis“, – kalbėjo J.Dragūnas.
130 jaunų žmonių iš kaimų ir rajonų jungiantis skautų slėnis regionuose stiprina šeimas, rengia festivalius. Į skautų slėnio veiklą įsitraukti gali vaikai nuo dvejų metų. Jie mokosi, kaip atpažinti gamtos reiškinius, gyvūnus, kaip pasiruošti žygiui, nepalankioms oro sąlygoms. Tačiau, pasak skautų slėnio įkūrėjo, problemos, su kuriomis tenka susidurti regionuose – motyvacijos trūkumas ir emigracija.
„Reikia ne konkuruoti tarpusavyje, o stiprinti pajėgas tam tikrose srityse. Būtinos valstybinės ir nacionalinės programos, kurios teiktų paslaugas, orientuotas į tame regione gyvenančius žmones“, – dėstė J.Dragūnas.
Taip pat ypač svarbus žiniasklaidos ir kitų nevyriausybinių organizacijų dėmesys regionuose vykstantiems procesams, – sakė S.Adomavičiūtė.
Daugiau laisvės, pilietiškumo stiprinimas ir dėmesys vaikams
Forume dalyvavusi „Atviros Lietuvos fondo“ direktorė Sandra Adomavičiūtė išeitį mato regionų politinės korupcijos mažinime. „Stiprinant regionų patrauklumą, reikalingi dviejų krypčių pokyčiai. Pirmiausia reikia peržiūrėti vietos savivaldos įstatymą, suteikiant savivaldai ne tik daugiau laisvių, bet ypač stiprinant atsakomybės ir skaidrumo prieš savo piliečius principus. Kita kryptis – įgalinant bendruomenes ir pavienius piliečius išsireikalauti valdžios tarnystės visuomenės interesams, pasitelkiant „City Alumni“ arba „Globali savivaldybė“ programų dalyvius. Taip pat ypač svarbus žiniasklaidos ir kitų nevyriausybinių organizacijų dėmesys regionuose vykstantiems procesams“, – sakė S.Adomavičiūtė.
Diskusijose ir dirbtuvėse dalyvavęs Vilniaus politikos analizės instituto ekspertas Algirdas Davidavičius siūlė pasitikėjimo tinklų kūrimą Lietuvoje. Pagrindinė tokio pobūdžio tinklų veikla – gerųjų praktikų, kaip bendruomenės savivaldybėse įveikia sunkumus, viešinimas.
Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojos Dovilės Jonavičienės, žmonės, kurie išvyksta iš savo miesto, grįžta su šeimomis, o šeimoms svarbus klausimas yra vaikų integracija. „Siūlome sukurti platformą, prie kurios prisijungti galėtų mokytojas ir vaikai, esantys skirtinguose rajonuose. Taip jie palaikytų savo skandinavų, anglų kalbos žinias, nes problema yra ta, kad vaikas, laisvai kalbantis angliškai, neturi ką veikti anglų kalbos pamokose“, – aiškino dėstytoja.
Globalūs regionai ir žinių perdavimas
Forumo dalyvių palaikymo sulaukė „Verslios Lietuvos“ generalinės direktorės Dainos Kleponės ir vieno iš „City Alumni“ tinklo organizatorių Ryčio Valūno idėjos.
D.Kleponės teigimu, tam, kad regionai pasiektų proveržį, reikia pasirinkti tinkamas viešojo sektoriaus vertybes. „Ar mes renkamės būti biurokratais, ar mes renkamės būti tarnais? Mes manome, kad žmogiškumas viešajame sektoriuje turėtų būti pagrindinė vertybė. Kodėl nepaskambinti visiems iš miestelio emigravusiems verslininkams ir nepaklausti, kaip jiems sekasi? Kodėl vasaros metu nesuorganizuoti stovyklos emigravusiems vaikams?“– kėlė klausimus verslininkė.
D.Kleponė papildė, kad dar viena idėja, išgryninta dirbtuvių metu, peržiūrėti, ar finansai yra nukreipti tinkamai. Anot jos, pagal VšĮ „Versli Lietuva“ organizuotą skirtinguose regionuose įsikūrusių verslų apklausą, 85 proc. respondentų patvirtino, kad norėtų kurti verslą.
„Tačiau pagal sukurtų verslų skaičių mes atsiliekame net ir nuo Estijos. Kai paklausėme, kas trukdo kurti verslą, atsakymas buvo neaišku, iš kur gauti finansavimą. Jei verslas nori persikelti į nedidelį miestelį ir pervežti įrangą, tam reikalingos patalpos. Kodėl savivaldybės negalėtų investuoti į tokius ilgalaikius dalykus kaip erdvės, kur galima būtų kurti darbo vietas?“ – svarstė ji.
Svarbiausias sprendimas, padėsiantis regionuose įsikūrusiems verslams, žinių ir kompetencijų perdavimas: „Reikia sustiprinti „Investuok Lietuvoje“ kompetenciją apie investicijas, „Verslios Lietuvos“ kompetenciją apie eksportą, „Go Vilnius“ kompetenciją apie tai, kaip reklamuoti miestą. Jeigu mes tai galėtume konsoliduoti ir sukurti vieną mechanizmą, vėliau tas žinias perkeltume į regionus.“
Savo ruožtu R.Valūnas, kartu su Lietuvos savivaldybių asociacijos direktore Roma Žakaitiene, siūlė sukurti globalių regionų platformą, kurioje būtų informacija apie kiekvieną miestą.
„Kiekvienas miestas gali turėti aktyvių išvykusių žmonių klubus, kurie norėtų ką nors daryti dėl savo miesto. Atėjo metas sujungti jėgas su savivaldybėmis. Galiausiai, ko reikia, kad tai įvyktų, tai konkrečios platformos, noro iš pačių savivaldybių. Reikia, kad visi mes žengtume žingsnį ir prisidėtume prie „City Alumni“ klubų“, – kalbėjo R.Valūnas.
O R.Žakaitienė pristatė Tauragės savivaldybės iniciatyvą „Globali Tauragė“. „Globali Tauragė nėra tinklas, kurio tikslas sugrąžinti visus išvykusius iš Lietuvos. Mes tęsiame projektą ir nuo kitų metų globalūs regionai apima visą Lietuvą. Kiekvienoje savivaldybėje turėtų atsirasti svetainė, kurioje būtų tokie skyriai: gyventi, dirbti, investuoti, atostogauti, ambasadorius. Priklausomai nuo to, kas domina žmogų, galima pateikti klausimą ir dėsime visas pastangas, kad savivaldybės atsakytų. Tikimės, kad ryšys tarp tų, kurie dabar yra išvykę, ir tarp tų, kurie yra likę, stiprės“, – sakė R.Žakaitienė.
Globalių lietuvių profesionalų forumas subūrė draugėn Lietuvoje viešinčius užsienio lietuvių profesionalus, prie mūsų šalies stiprinimo prisidedančius mokslo, meno ir verslo atstovus, šventiniu laikotarpiu į Lietuvą grįžtančius daugiau nei iš 20 pasaulio šalių. Čia jau šeštąjį kartą vyko tinklo „Global Lithuanian Leaders“ (GLL) rengiami prezidentės Dalios Grybauskaitės globojami „Globalios Lietuvos apdovanojimai“.
