„Valstybės taip pat turi imtis visų priemonių pagerinti žurnalistų darbo sąlygas, užtikrinant kuo laisvesnę prieigą prie informacijos, konfidencialių žiniasklaidos informacijos šaltinių apsaugą ir baudžiamosios atsakomybės už šmeižtą panaikinimą“, – ketvirtadienį Pasaulinės spaudos laisvės dienos proga išplatintame pranešime sakė A.Ažubalis.
Pasak ministro, skaitmeninė žiniasklaida atvėrė precedento neturinčias galimybes žodžio laisvei ir priėjimui prie informacijos, nors spaudos laisvę vis dar varžo smurto prieš žurnalistus grėsmė. Vien šiais metais pasaulyje buvo nužudyti 43 žurnalistai, daugelis jų kenčia nuo išpuolių, kuriais siekiama apriboti galimybes teikti informaciją, gyvybiškai svarbią demokratijos funkcionavimui.
Dekriminalizuoti šmeižimą Lietuvą pernai rudenį paragino Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovė žiniasklaidos laisvei Dunja Mijatovič.
Ji viešai išsakė susirūpinimą dėl kaltinimų šmeižtu Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkui Dainiui Radzevičiui. Dėl tariamo šmeižto privataus kaltinimo tvarka į teismą kreipėsi dienraščio „Respublika“ leidėjas Vitas Tomkus.
Kai kurie Lietuvos teisės ekspertai sako, kad konfliktai dėl įžeidimo ir šmeižimo turėtų būti sprendžiami civiline tvarka, o papildomai inicijuoti baudžiamąjį procesą, įtraukti ir taip darbu apkrautas teisėsaugos institucijas, atsakovui taikyti papildomas griežtas baudžiamąsias sankcijas yra neracionalu.
Be to, perspėjama, kad baudžiamojo proceso naudojimas gali virsti spaudimo, savotiško keršto oponentui priemone.
Baudžiamasis kodeksas numato, kad tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Be to, tas, kas šmeižė asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje, gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.