„Tai yra Europos Sąjungos Rytų partnerystės ministrų aukšto lygio susitikimas, kolektyvinis važiavimas ir penktadienį susitikimas su Baltarusijos premjeru, o šeštadienį – mūsų pačių darbotvarkė, klausimai apie Rytų partnerystę, prioritetus“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė L.Linkevičius.
L.Linkevičius trečiadienį dalyvavo neeiliniame opozicinių konservatorių inicijuotame Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdyje, kuriame aptarti Lietuvos santykiai su Baltarusija.
Konservatoriai kritikuoja prezidento Gitano Nausėdos ir ministro Lino Linkevičiaus iniciatyvą siekti platesnio dialogo su Baltarusija, nuogąstaudami, kad bus švelninama pozicija Astravo atominės elektrinės klausimu.
L.Linkevičius po posėdžio teigė, kad į Astravą „mūsų požiūris tikrai nesikeis, bus neigiamas“, tačiau atsisakydama dialogo su kaimynine šalimi Lietuva kartu atsisakytų ir galimybės daryti įtaką.
„Aš nevadinčiau sušvelninimu, aš sakyčiau, kad turėtų būti konstruktyvi pozicija, ji išlieka griežta, bet realistiška ir įgyvendinama“, – teigė L.Linkevičius.
Konservatorių atstovai po komiteto posėdžio piktinosi, jog atnaujinant dialogą su Baltarusija nuošalyje liko Seimas.
„Blogai, kad jis (L.Linkevičius – BNS) vyksta iš esmės be pozicijos, be raudonų linijų. Jis kažkokias turi, gal jos geros, gal ne, bet mes neturėjome galimybės jų svarstyti. Labai svarbu užtikrinti elektros embargą iš atominės elektrinės, tačiau ši svarbi detalė ministerijos pozicijoje kažkodėl neatsispindėjo“, – kalbėjo konservatorius Žygimantas Pavilionis.
Konservatorių atstovas Audronius Ažubalis teigė, jog „dialogo kaina negali būti Lietuvos žmonių saugumas“.
„Aš prieš bet kokį dialogą, jei jis gresia valstybei ir jos žmonėms. Dešimt metų Lietuva bandė pradėti dialogą su Baltarusija, ką mes gavome dienos pabaigoj? Tą patį, t. y. su mumis nesišneka arba siunčia tokius dokumentus kaip aplinkos vertinimo studijos, streso testai, kurie yra niekiniai“, – teigė konservatorius.
A.Ažubalis taip pat tvirtino, jog „apie prasidėjusias konsultacijas tarp ES ir Baltarusijos, darbotvarkės, Lietuvos pozicijos šiais klausimais Seimas buvo apeitas“.
„Niekas nebuvo informuojam, kokia gi Lietuvos pozicija. Šiuo atveju didelė kaltė šios ministerijos administracijos, nes Seimas, Užsienio reikalų, Europos reikalų komitetai nieko nežinojo“, – kalbėjo konservatorių atstovas.
Seimo URK vadovas „socialdarbietis“ Juozas Bernatonis po uždaro posėdžio apgailestavo, kad „opozicijos atstovai atėjo su išankstine partijos nuostata, su kritiniu požiūriu, ir nebuvo klausomasi, ką ministras kalbėjo“.
„Aš manau, kad tiek konservatorių tarybos sprendimas, tiek šiandieninė mano kolegų pozicija buvo padiktuota daugiau rinkimine kampanija, daugiau nepritarimu prezidento politikai, o ne dėl šio konkretaus projekto“, – sakė komiteto pirmininkas.
Konservatorių partija yra pareiškusi, kad „Astravo atominė elektrinė palaipsniui legitimizuojama Lietuvos oficialios užsienio politikos formuotojų ir vykdytojų“.
Prezidentas G.Nausėda konservatorių kritiką atmeta, sakydamas, jog Lietuva nekeičia pozicijos dėl Astravo, tačiau kyla grėsmė, kad susilaikant nuo bet kokio bendradarbiavimo su Baltarusija išvis nebus įmanoma daryti įtakos, jog būtų įgyvendinti tarptautiniai branduolinės saugos standartai.
Lietuva pastaraisiais metais vienintelė iš ES šalių blokavo susitarimą dėl ES ir Baltarusijos partnerystės prioritetų. Konservatoriai sako, kad Lietuva turi ir toliau nepasirašyti sutarties. Prezidentas ir ministras sako, kad sutarčiai pritars tik tuo atveju, jei joje bus sąlygos dėl pagarbos demokratijos vertybėms ir branduolinės saugos reikalavimams.
