Su Švedijos pareigūnais šiuos klausimus Stokholme aptaręs L.Linkevičius teigė, kad ES vadovų dėmesys programai, kurioje dalyvauja Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Gruzija, Moldova ir Ukraina, rodo, jog „jų raida ir artėjimas prie ES vertybių“ yra svarbus.
Kartu ministras teigė, kad kiekvienoje iš valstybių „rastumėme ir nelabai gerų dalykų“, ir pabrėžė, kad susitarimai dėl laisvos prekybos, vizų liberalizavimo ir asociacijos sutarčių įgyvendinimas priklausys nuo konkrečios šalies pažangos.
„Kiekvienu atveju yra labai skirtinga situacija. Sakysime, Moldova pasistūmėjusi į priekį kiek labiau. Mes ir su Ukraina norėtume pasiekti tam tikrų rezultatų, bet matome, kad ten yra kai kurių trikdžių, kurie neleidžia tikėtis automatinės sėkmės. Daug namų darbų turi atlikti ir Gruzija, su kuria intensyviai kalbamės“, – BNS telefonu iš Švedijos sakė ministras.
„Kiekviena šalis turi savo savitumų ir negalime sakyti garantuotai, kad sėkmė ateis. Bet laikas iki lapkričio mėnesio nebus leidžiamas veltui. Turime planą, žinome, ko norime. Tikimės, kad ir tos šalys žino, ko nori. Matomai ir jos turėtų suprasti, kad ta sėkmė nėra garantuota“, – kalbėjo L.Linkevičius.
ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimas lapkričio mėnesį Vilniuje vyks Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai. Jame Lietuvos pareigūnai tikisi sulaukti tiek ES didžiųjų šalių, tiek ES kaimynių vadovų.
Po susitikimų su Švedijos užsienio reikalų ministru Carlu Bildtu, taip pat Europos Sąjungos reikalų ir gynybos ministrėmis bei Švedijos parlamentarais L.Linkevičius teigė, kad Stokholme „visi geranoriškai nusiteikę“ padėti Lietuvai pirmininkavimo metu.
„Akivaizdu, kad jie patirties turi daugiau negu Lietuva. Tiesiog mums reikia konkrečiai suformuluoti, ko norėtumėme. Jie tikrai turi daugiau savo žmonių Europos institucijose ir gali suorientuoti, kokiu būdu efektyviau pateikti savo matymą ir pasiūlymus“, – sakė ministras.
Nepajuto didelio skirtumo dėl ES biudžeto
Su Švedijos pareigūnais susitikęs Lietuvos užsienio reikalų ministras sako nepajutęs didelio požiūrių skirtumo į būsimą Europos Sąjungos (ES) biudžetą, nors Stokholmas anksčiau garsiai ragino karpyti išlaidas.
„Tikrai neįžvelgčiau, kad yra labai didelių skirtumų“, – BNS telefonu iš Stokholmo sakė L.Linkevičius.
Ministras teigė, kad Švedija išsakė solidarumą Lietuvai, kuri baiminasi, kad dėl 2014-2020 metų ES biudžeto mažinimo gali būti smarkiai apkarpyta parama iš sanglaudos fondų.
„Iš Švedijos išgirdome paramą, solidarią laikyseną mūsų teisėtiems lūkesčiams, jei kalbame apie sanglaudos fondus, kad tos šalys, kurios turėtų priartėti prie bendro lygio, turėtų būti traktuojamos atitinkamai“, – kalbėjo ministras.
ES lyderiai dėl būsimo 2014-2020 metų biudžeto derybas pratęs vasario mėnesį. Baltijos šalys jame siekia užsitikrinti pakankamą paramą iš ES struktūrinių fondų ir spartesnį išmokų žemdirbiams didinimą, kad jos priartėtų prie ES vidurkio. Lietuvai taip pat svarbu, kokią paramą ES skirs Ignalinos atominės elektrinės uždarymui.
L.Linkevičius sakė tikintis, kad vasarį susitarimas bus pasiektas.
„Visi tikime ir tikėkime. Kaip bus tai pamatysime, o nusiteikimas yra darbinis“, – sakė užsienio reikalų ministras.
