Pasak jo, Europos Sąjunga ne visada tinkamai reagavo į Rusijos agresiją. L.Linkevičiaus nuomone, kol Krymas lieka okupuotas, ES ir ypač Baltijos šalims atsipalaiduoti negalima. Spaudimas Rusijai turi toliau didėti.
Tuo pat metu ministras nurodė, kad NATO turi ne tik greito reagavimo karines pajėgas, tačiau ir žvalgybos struktūras, kurių tikslas ir yra laiku identifikuoti atsiradusias grėsmes ir imtis priemonių. Jis rėmėsi asmeninėmis žiniomis ir užtikrino, kad Lietuva turi visas saugumo garantijas.
Pasmerkti bendradarbiavimui
Mes neturėtume atsipalaiduoti. Gali būti svarstomas ir ginklų embargas Rusijai, kuris dar nėra įteisintas, – sakė L.Linkevičius.
„Tai, kas vyksta, yra ne tik ir ne tiek Ukrainos problema. Tai aiškus signalas visai Europai. Tokiomis aplinkybėmis esame pasmerkti bendradarbiavimui su kaimyninėmis šalimis. Apie ką anksčiau kalbėjome teoriškai, dabar turime įgyvendinti praktiškai“, – susitikime su Lenkijos ir Lietuvos žurnalistais sakė ministras.
Jis pabrėžė, kad krizės metu ES vėlavo su sprendimais, o kai kurie jų buvo akivaizdžiai neadekvatūs. Daug klausimų kelia Rusijai taikomos sankcijos. Ar iš tiesų jos nukreiptos prieš sprendimus priėmusius asmenis, ar tik prieš sprendimų vykdytojus?
Taip pat nėra aišku, kaip ES elgsis Rusijai švelninant toną. „Simptomai gali rodyti, kad Rusijai ima trūkti jėgų. Mes neturėtume atsipalaiduoti. Siūlome plėsti sankcijas prieš konkrečius asmenis Rusijoje. Taip pat turi būti daugiau veiksmų koordinavimo su kitomis tarptautinėmis organizacijomis. Gali būti svarstomas ir ginklų embargas Rusijai, kuris dar nėra įteisintas“, – minėjo ministras.
L.Linkevičius akcentavo, kad Ukraina priešinasi užsienio agresijai. „Turime tai suvokti. Artėja Prezidento rinkimai ir tikiu, kad jie įvyks. Jau kitą savaitę pats vyksiu į Ukrainą“, – sakė jis.
Energetinė sala
Europa gali didžiuotis geležinkeliais ir keliais, tačiau energetinė infrastruktūra taip ir liko XIX a. lygio.
Susitikime nuskambėjo mintis, kad ši krizė galutinai atvėrė Europos akis matant energetikos problemas. Iš Lenkijos pusės jau nuskambėjo siūlymas kurti energetinę sąjungą. L.Linkevičius tokiai minčiai pritarė.
„Iki šių metų pabaigos turime baigti formuoti bendrą energetikos rinką su Lenkija. Turime pripažinti, kad šiuo metu vis dar esame energetinė sala, kuri priklauso nuo Rusijos. Europa gali didžiuotis geležinkeliais ir keliais, tačiau energetinė infrastruktūra taip ir liko XIX a. lygio“, – minėjo politikas.
Ministras teigė, kad šiame kontekste Lenkijos ir Lietuvos tikslai sutampa. NATO abi šalis mato kaip vieną regioną. Taip pat abi šalys susiduria su panašiais ekonominio ir politinio saugumo iššūkiais.
Atsakydamas į klausimą, kaip greitai NATO galėtų sureaguoti į agresijos aktą, L.Linkevičius patikino, kad nereikia panikuoti. „NATO yra sudėtinga struktūra. Joje veikia žvalgybos institucijos. Jos tam ir yra, kad šalių narių nebūtų galima užimti per savaitę. Saugumo garantijos patikimos. Tai žinau asmeniškai“, – užtikrino jis.
