Valstybės saugumo departamento (VSD) informacija rodo, kad Seimo narė Irina Rozova palaikė ryšius su Rusijos diplomatais, tarėsi su jais dėl finansinės paramos Rusų aljanso rinkiminei agitacijai, taip pat dėl užsakomųjų straipsnių finansavimo ir panašiai.
VSD rašte taip pat teigiama, kad I.Rozova bendravo su Rusijos generaliniu konsulu Klaipėdoje Vladimiru Malyginu. Jis 2014 metais išsiųstas iš Lietuvos dėl veiklos, nesuderinamos su diplomato statusu. V.Malyginą mūsų šalies saugumas sieja su Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba.
Kaip nurodoma Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime, pristatytame 2018-aisiais, 2017 metais su Rusijos žvalgybos tarnybomis susiję asmenys sudarė trečdalį šios šalies diplomatinio personalo Lietuvoje.
Po diplomatine priedanga mūsų šalyje dirbančiųjų užsienio saugumiečių akiratyje – ir politikai, valstybės tarnautojai.
Kontržvalgyba nemiega
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Dainius Gaižauskas aiškino, kad mūsų politikai domina trečiųjų valstybių specialiąsias tarnybas.
„Kad mes esame jų objektai, į kuriuos greičiausiai jie nukreipia savo žvalgybinius veiksmus, tai be abejo. Kai VSD ar Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas pristato grėsmes, šitas nuolat minima. Nuolat minima, kad ne tik mūsų Seimo nariai, bet ir savivaldos politikai yra būtent tie žmonės, į kuriuos pirmiausiai kreipiamas dėmesys iš Rusijos, Baltarusijos specialiųjų tarnybų, nes jie gali daryti tam tikrus poveikius politiniams procesams“, – pabrėžė jis.
Kalbėdamas apie tai, kaip politikams apsisaugoti, D.Gaižauskas akcentavo, kad mūsų specialiosios tarnybos nuolat pristato grėsmes nacionaliniam saugumui. Seimo kadencijos pradžioje visos parlamentinės frakcijos buvo supažindintos su tam tikromis grėsmėmis, organizuoti susitikimai su VSD pareigūnais, kurie įspėjo, mokė, ką reikia daryti, kaip elgtis, kad politikai netaptų užsienio specialiųjų tarnybų aukomis.
„Iš tikrųjų padaryta viskas ir tikrai visi žino. Tik tada reikia imtis tam tikrų veiksmų, jeigu jau prieš kažką būna tam tikri veiksmai atlikti žvalgybų“, – kalbėjo Seimo NSGK vadovas.
Mūsų saugumas, pasak D.Gaižausko, dirba gerai. Jis tikino, kad šią parlamento kadenciją tiek finansiškai, tiek tam tikrais įstatymų pakeitimais labai sustiprinta žvalgyba.
„Manau, kad mes tikrai turime tarnybas pakankamai profesionalias ir galime jaustis vienaip ar kitaip saugūs. Kad trečiųjų šalių žvalgybos pareigūnai dirba visur – faktas, bet ir mūsų kontržvalgyba iš tiesų nemiega“, – tvirtino jis.
Manau, kad mes tikrai turime tarnybas pakankamai profesionalias ir galime jaustis vienaip ar kitaip saugūs. Kad trečiųjų šalių žvalgybos pareigūnai dirba visur – faktas, bet ir mūsų kontržvalgyba iš tiesų nemiega.
Senas KGB metodas
Klausiamas, ar kada pajuto trečiųjų šalių specialiųjų tarnybų dėmesį, Seimo NSGK narys Arvydas Anušauskas sakė, kad jeigu būtų pajutęs, reikštų, jog jos dirba prastai.
„Mes tik žinome, kad naudojantis elektroninėmis priemonėmis, specialiais virusais, siekiama gauti iš politikų, iš jų kompiuterių informaciją, kurią galėtų panaudoti pačiais įvairiausiais tikslais. Mes apie tai esame informuoti, taikome tam tikras apsaugos priemones“, – pasakojo parlamentaras.
Mūsų saugumui skaičiuojant, kad apie trečdalis Rusijos diplomatinio personalo, dirbančio Lietuvoje, prieš porą metų veikė po priedanga, A.Anušauskas aiškino, jog politikai negali žinoti, kurie asmenys konkrečiai.
„Galėčiau pasakyti, kad Rusija seną KGB metodą po šiai dienai taiko, kai diplomatinėse atstovybėse dirba nemaža dalis žmonių, iš tikrųjų realiai atstovaujančių specialiosioms tarnyboms, o ne Užsienio reikalų ministerijai. Tai yra faktas ir politikai, susiduriantys su Rusijos diplomatais, į tai turi atsižvelgti. Aš manau, kad I.Rozova nėra kokia nors išimtis, nes ji vis dėlto Lietuvoje rinkta politikė“, – akcentavo jis.
Galėčiau pasakyti, kad Rusija seną KGB metodą po šiai dienai taiko, kai diplomatinėse atstovybėse dirba nemaža dalis žmonių, iš tikrųjų realiai atstovaujančių specialiosioms tarnyboms, o ne Užsienio reikalų ministerijai.
Kaip tada su trečiųjų šalių diplomatais, kurių tam tikra dalis dirba ne tik diplomatinį darbą, turėtų elgtis mūsų politikai? A.Anušausko nuomone, receptas – labai paprastas.
„Vienas dalykas, tai priklauso nuo susitikimų pobūdžio. Kaip ten I.Rozova sakė, kad bendravo tik oficialiuose susitikimuose. Bet esmė yra vis dėlto neoficialūs susitikimai – neformalūs, neformalus bendravimas. Nes, pabrėžiu, ne I.Rozovą seka mūsų tarnybos, o, vykdydami kontržvalgybinius tyrimus, renka informaciją apie tuos asmenis, kurie po įvairiomis priedangomis – nebūtinai diplomatine, yra ir kitokių priedangų – stengiasi vykdyti specialiųjų tarnybų užduotis ir kartais bevykdant tas užduotis, jie turi kontaktų ir su politikais. Tada patenka ir ši informacija į kontržvalgų akiratį.
Žinoma, kad mes negalime turėti tokių detalių ir žinių kaip kontržvalgybininkai, bet bendrą išmanymą, kokius metodus Rusija taiko, aš manau, kiekvienas politikas turi ir gali savo darbe panaudoti. Juk mes tikrai žinome skirtumą tarp mūsų sąjungininkų diplomatų, nes dirbame viena kryptimi, ir Rusijos arba Baltarusijos diplomatų“, – kalbėjo Seimo NSGK narys.
Svarbu nepereiti į neformalius kontaktus
Pokalbiuose su trečiųjų šalių diplomatais, A.Anušausko manymu, būtina neperžengti tam tikrų ribų, nepereiti į neformalius kontaktus, vengti tam tikrų temų. Kaip rodo paviešinta informacija, I.Rozova su Rusijos diplomatu kalbėjo apie politinius veiksmus, finansavimą ir panašiai.
„Tie dalykai iš tikrųjų yra jautrūs ir, aš manau, tai yra tokia pamoka, nes niekas nežino, kaip tuos dalykus kita pusė gali išnaudoti ir ką su tuo padarys – galbūt mėgins paveikti, pavyzdžiui, politinę situaciją Lietuvoje ar dar kaip nors. Yra pačių įvairiausių niuansų“, – sakė Seimo NSGK narys.
Diplomatinė priedanga, anot A.Anušausko, pakankamai intensyviai kai kurių valstybių naudojamas metodas.
Po Solsberyje, Didžiojoje Britanijoje, įvykdytos atakos prieš buvusį Rusijos agentą Sergejų Skripalį ir jo dukterį kai kurios Vakarų valstybės paskelbė išsiunčiančios tam tikrus Rusijos diplomatus. Lietuvoje tąsyk dėl su diplomato statusu nesuderinamos veiklos nepageidaujamais paskelbti trys Rusijos diplomatinėje atstovybėje dirbę asmenys.
Kaip sakė A.Anušauskas, specialiosios tarnybos nesiekia, kad iš šalies būtų išsiųsti visi po diplomatine priedanga dirbantys asmenys. Tokiu atveju galime neturėti informacijos, kas juos pakeitė, kokiais kitais būdais renkama informacija.
„Išsiuntimas nėra savitikslis. Tai yra tik būdas užkardyti to jau super aktyvaus informacijos rinkėjo, kuris peržengia tam tikras raudonąsias linijas, ir jau tikrai matyti, kad gali pakenkti nacionaliniam saugumui akivaizdžiai, veiklą. Kita vertus, kalbant apie tuos mūsų žmones, kurie renka informaciją, mūsų kontržvalgybininkus, jų veikla nėra paprasta. Turiu pasakyti – informacijos rinkimas yra labai brangiai kainuojantis dalykas. Kartais atrodo, kad biudžetas yra didelis, bet tam informacijos rinkimui tikrai reikia skirti nemažus materialinius resursus. Dėl to jis turi būti labai tikslus, jeigu nepataikysi, rinksi informaciją visai ne apie tuos žmones, tai bus lėšų švaistymas. Dėl to, aš manau, kad tai labai subtilus darbas“, – aiškino A.Anušauskas.
Stengiasi megzti ir palaikyti kontaktus
VSD Strateginės komunikacijos skyriaus atstovų teigimu, užsienio žvalgybos tarnybos dažnai naudoja diplomatines atstovybes kaip priedangą neteisėtai žvalgybinei veiklai vykdyti.
Kaip aiškino VSD atstovai, be kitų veiklos sričių, su diplomatine priedanga dirbantys žvalgai stengiasi megzti ir palaikyti kontaktus su politikais ar valstybės institucijų darbuotojais.
„VSD, savo kompetencijos ribose, nuolat imasi priemonių, ribojančių užsienio žvalgybos tarnybų galimybes vykdyti neteisėtą veiklą ir daryti žalą Lietuvos valstybės interesams“, – tikino departamento atstovai.
VSD, savo kompetencijos ribose, nuolat imasi priemonių, ribojančių užsienio žvalgybos tarnybų galimybes vykdyti neteisėtą veiklą ir daryti žalą Lietuvos valstybės interesams.
Neatskleidžiama, kiek politikų pasijuto verbuojami
VSD Strateginės komunikacijos skyriaus atstovai teigė, kad departamentas nuolat teikia konsultacijas ir metodinę pagalbą paslapčių subjektams bei tiekėjams įslaptintos informacijos apsaugos klausimais tiek nuotoliniu būdu, tiek tiesiogiai bendraujant.
„VSD veda seminarus apie užsienio valstybių žvalgybos tarnybų keliamų grėsmių atpažinimą, organizuoja mokymus įslaptintos informacijos apsaugos klausimais valstybės institucijose dirbantiems pareigūnams ir tarnautojams. Esant poreikiui, asmenys konsultuojami ir individualiai. 24 valandas 7 dienas per savaitę veikia VSD Pasitikėjimo linija. Tai nenutrūkstamas procesas“, – teigė VSD atstovai.
Pasak jų, 2017 metais pradėta taikyti Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme įtvirtinta saugumo instruktažo procedūra. Apie kylančias saugumo bei žvalgybines grėsmes, kritinius darbo su įslaptinta informacija reikalavimus tais metais individualiai buvo instruktuoti 107 asmenys.
„Lietuvos Respublikos Seimo XII (2016-2020 metų) kadencijos nariams frakcijose taip pat buvo pravesti instruktažai apie užsienio valstybių žvalgybos tarnybų keliamų grėsmių atpažinimą bei įslaptintos informacijos apsaugos klausimais“, – sakoma VSD Strateginės komunikacijos skyriaus atsakyme 15min.
Seimo nariams frakcijose taip pat buvo pravesti instruktažai apie užsienio valstybių žvalgybos tarnybų keliamų grėsmių atpažinimą bei įslaptintos informacijos apsaugos klausimais.
Tačiau kiek politikų – nuo Seimo iki savivaldybių – yra kreipęsi į departamentą dėl to, kad buvo galimai verbuojami, neatskleidžiama.
