„Lietuvai tiekiama pažangi ginkluotė, kad būtų apsaugoti 40 šalių vadovai, kurie antradienį ir trečiadienį dalyvaus Vilniuje vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime.
Šešiolika NATO sąjungininkių iš viso atsiuntė apie 1 000 karių, kurie saugos susitikimą, o kitos skyrė pažangias oro gynybos sistemas“, – rašo „Sky News“.
Kaip pažymi britų leidinys, Ispanija atgabeno oro gynybos sistemą NASAMS, o Prancūzija siunčia savaeiges haubicas „Caesar“.
Lietuvoje bazuosis Prancūzijos, Suomijos ir Danijos kariniai reaktyviniai lėktuvai, o Jungtinė Karalystė ir Prancūzija tiekia kovos su dronais pajėgumus, rašo leidinys.
„Būtų daugiau nei neatsakinga, jei atvykstant Joe Bidenui ir 40 šalių vadovams mūsų dangus būtų neapsaugotas“, – „Sky News“ cituoja Lietuvos prezidentą Gitaną Nausėdą.
-
JAV prezidentas J.Bidenas ruošiasi Vilniuje pasirodyti viešai – sakys kalbą lietuviams
-
Turkijos prezidentas R.T.Erdoganas: Ukraina nusipelno narystės NATO
-
Kariuomenė fiksuoja dezinformacijos augimą: taikinyje – NATO viršūnių susitikimas ir Ostrogiškio brigada
-
Vilniuje – prieš rusų dezinformaciją kovojančių NAFO „viršūnių susitikimas“
Kaip pažymi leidinys, Baltijos šalys – Lietuva, Estija ir Latvija, priklausančios ir NATO, ir ES, gynybai skiria daugiau kaip 2 proc. savo ekonomikos – daugiau nei dauguma NATO narių.
„Tačiau to vis dar nepakanka didelėms kariuomenėms išlaikyti, todėl kitos šalys turėjo įsitraukti, kad padėtų užtikrinti aukščiausiojo lygio susitikimo apsaugą“, – rašo „Sky News“.
Kaip anksčiau pranešė Lietuvos kariuomenė, specialiai šiam renginiui Lietuvos kariuomenė suformavo NATO viršūnių susitikimo karinės apsaugos pajėgas, į kurias įtraukti tiek jūrų, tiek sausumos, specialiųjų operacijų, karo policijos kovinės paramos ir logistiniai vienetai.
Iš viso saugumo užtikrinimui renginio metu bus pasitelkta 3 000 Lietuvos karių ir iki 1 000 NATO sąjungininkų. Be minėtų NASAMS ir „Caesar“, jau kelias dienas Vilniaus oro uoste dislokuotos „Patriot“ sistemos.
Be to, po keliasdešimt karių skiriama teikti pagalbą Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinei „Aras“ bei Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos, siekiant stiprinti Vilniaus bei Varėnos pasienio užkardų saugumą
Lietuvos kariuomenė taip pat pranešė, kad sąjungininkai dislokuoja pajėgumus, galinčius vykdyti radiologinės, cheminės, biologinės, branduolinės taršos stebėjimą, jos fiksavimą, esant reikalui – švarinimą.
Pasienio gyventojai jaučiasi saugūs
Šalia Baltarusijos sienos esančiuose kaimuose vietiniai naujienų agentūrai „Reuters“ sakė, kad jaučiasi visiškai saugūs, nepaisant Rusijos sąjungininkės pasiūlymo apgyvendinti privačią Rusijos „Wagner“ grupę ir priimti Rusijos branduolinius ginklus.
„Ar manote, kad „Wagner“ ar Baltarusija galėtų pulti Lietuvą, kuri yra NATO? Jie neturi drąsos. NATO yra NATO, ir mes jaučiamės saugūs, nes esame NATO. Kodėl mums bijoti tų baltarusių?", – sakė 67-erių Edvardas, gyvenantis Kaniūkų kaime, esančiame 1 km nuo Baltarusijos.
„Jei Lietuva būtų viena, jausčiausi kitaip“, – pridūrė jis.
„Jei ne narystė NATO, čia jau gali būti taip, kaip Ukrainoje“, – sakė Edvardo kaimynė 55 metų Elena.
Vilniaus oro uoste buvo pastebėti aštuoni vokiečių valdomi raketų paleidimo įrenginiai „Patriot“, kurie buvo nukreipti į Rusijos Kaliningrado kryptį. Dar du nukreipti į Baltarusiją. Visi paleidimo įrenginiai veikė nuo penktadienio ryto.
„Jūs žinote, kur esate geografiškai, ir gana gerai žinote, iš kur kyla grėsmė“, – sakė „Patriot“ dislokacijos vadas pulkininkas leitenantas Steffenas Liebas.
„Lietuva prašė mūsų apsaugoti viršūnių susitikimą, taip pat NATO paprašė Vokietijos pagalbos. Tai yra mūsų atsakymas“, – pridūrė jis.
Lietuva tris kartus padidino pasieniečių dislokavimą prie Baltarusijos ir Rusijos sienų, rašo „Reuters“
„Ruošiamės įvairioms provokacijoms“, – sakė pasieniečių vadas Rustamas Liubajevas. Jis pridūrė, kad baiminasi migrantų bangų pasienyje, sienos pažeidimų arba karinių transporto priemonių pasienyje pasirodžius be jokio paaiškinimo.
Tūkstančiai Artimųjų Rytų migrantų 2021 metais kirto Baltarusijos sieną. Lietuva ir Europos Sąjunga teigė, kad tai suorganizavo Minskas, kuris kaltinimus neigia. Nuo to laiko skaičiai sumažėjo.
„Situacija tikrai labai įtempta dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą. Taigi (sienos apsauga) jau buvo labai labai aukšto lygio (prieš viršūnių susitikimą“, – sakė R.Liubajevas.
Viršūnių susitikimui atnaujinta Lietuvos Europos Sąjungos sienų su Lenkija ir Latvija pasienio kontrolė.
Vilniaus meras pasiūlė piliečiams, norintiems išvengti trikdžių, atostogauti už miesto ribų, nes viršūnių susitikimui bus uždaryta didelė dalis Vilniaus centro.
