Kaip praneša naujienų portalas euobserver.com, Lietuva ir būrys kitų ES valstybių (Bulgarija, Lenkija, Čekija, Slovakija, Didžioji Britanija, Prancūzija, Italija ir Olandija) ginklus Šri Lankai tiekia nuo 2005 metų, kai buvo išrinktas prieštaringai vertinamas šios šalies prezidentas Mahinda Rajapaksa. Jo režimas dabar kaltinamas tūkstančių civilių išžudymu, rašo „Kauno diena“ ir „Vilniaus diena“.
Portalo žiniomis, ginklus Šri Lankos režimui pardavinėjo šalių Vyriausybės. 2005 m., kai pradėtas ginklų tiekimas, Krašto apsaugos ministerijai (KAM) vadovavo Gediminas Kirkilas, o 2006 m. jam tapus premjeru KAM vairą perėmė Juozas Olekas.
Remdamasis naujausia ES ginklų eksporto licencijų ataskaita, euobserver.com skelbia, kad vien 2007-aisiais, kai M.Rajapaksa pradėjo žiauriausius karo veiksmus prieš tamilų sukilėlius, devynios ES šalys Šri Lankai parūpino ginkluotės už 4,09 mln. eurų (daugiau kaip 14 mln. litų).
Skelbiama, kad ES narės Šri Lankos armiją aprūpino tiek smulkiąja ginkluote (šaudmenimis ir šaunamaisiais ginklais pėstininkams), tiek raketomis su sprogstamosiomis galvutėmis, tiek šarvuota karo technika ir netgi lėktuvais.
„Rytų Europos ES šalys daugiausia tiekė smulkiąją ginkluotę, Vakarų Europos šalys – sunkiąją techniką“, – teigiama euobserver.com. Naujienų portale taip pat pabrėžiama, kad ES šalys, maitindamos ginklais Šri Lankos armiją, sykiu matavosi taikdarių kaukes. Mat Europos diplomatai griežtai pasisako prieš civilių žudymą.
Tiesa, ES šalys – ne didžiausios Šri Lankos karo mašinos rėmėjos. 2007 m. Ukraina M.Rajapaksos režimui pardavė lėktuvų MIG-27 už 7,2 mln. eurų, o Iranas pardavė ginkluotės net už 104 mln. eurų.
Jungtinių Tautų Organizacija (JTO) Šri Lankos prezidento režimą viešai smerkia dėl išžudytų tūkstančių niekuo dėtų civilių. JTO duomenimis, kuriuos M.Rajapaksa neigia, vien šiemet, sausio–balandžio mėnesiais, šalyje nužudyta 6,5 tūkst. civilių, 14 tūkst. – sužeista.
Žmogaus teisių gynėjai Šri Lankos armiją kaltina skerdynėmis: esą tariamai kovojant su tamilų sukilėliais buvo apšaudomos ir bombarduojamos net ligoninės. Vieni naujausių pranešimų iš Šri Lankos – itin kraupūs. JTO atstovas šalies sostinėje Gordonas Weissas pranešė, kad per civilių žudynes kariškiai gyvybę atėmė daugiau nei šimtui vaikų.
Buvęs KAM vadovas ir buvęs premjeras G.Kirkilas neigia bet kokią ginklų pardavimo Šri Lankai galimybę.
„Ne, čia netiesa. Galbūt tai klaida. Mes apskritai niekada niekam jokių ginklų netiekėme. Visi ginklai įtraukti į apskaitą ir net senų ginklų parduoti negalime be leidimo tos šalies, kurioje jie pagaminti“, – sakė G.Kirkilas.
Vienintelė mūsų šalyje gaminama karo produkcija – Kauno Giraitės gamyklos produkcija, šaudmenys. Tačiau ir šaudmenys, anot G.Kirkilo, negalėjo būti parduoti M.Rajapaksos režimui. Prekybą ginklais neigia ir Ginklų fondas.
„Pirmą kartą girdžiu. Tai sakau atsakingai. Apie ginkluotės tiekimą negali būti nė kalbos“, – sakė Ginklų fondo direktorius Gintautas Mišeikis.
Tiesa, pašnekovas paminėjo vieną galimą scenarijų – esą Lietuva ginklų prekybos istorijoje gali būti minima dėl vadinamosios sraigtasparnių istorijos, kai karinę oro techniką ne pačios geriausios reputacijos šalims esą mėgino parduoti verslininkas, bendrovės „Avia Baltika“ vadovas Jurijus Borisovas.
Tokią galimybę įžvelgia ir dabartinė KAM vadovė Rasa Juknevičienė.
„O ką reiškia, kad pardavė Lietuva? Ar tai ministerija, ar kitos institucijos, ar koks nors J.Borisovas? Kiek žinau, pirkimas ir pardavimas paprastai veikia per privačias organizacijas. Kai dalyvavau komisijoje, kuri tyrė J.Borisovo veiklą, sužinojau, kad yra tam tikra sistema. Šitie žmonės, privatininkai, turi kreiptis į Ūkio ministeriją, kur yra atitinkama grupė, kuri prašo KAM ekspertizės, Užsienio reikalų ministerijos pritarimo. Sakau iš savo patirties, kai vyko skandalas dėl J.Borisovo: sraigtasparnius pirkdavo Rusijoje, Lietuvoje neva remontuodavo, o tada iš Lietuvos perparduodavo į kitas šalis. Šri Lanka ten buvo minima, kiek žinau“, – svarstė R.Juknevičienė.
Ministrė pažadėjo pasidomėti, ar atsakingos Lietuvos institucijos nuo 2005 m. pritarė bet kokios ginkluotės pardavimui Šri Lankai.
„Visiška nesąmonė“, – išgirdęs apie politikų įtarimus, dienraščiui sakė bendrovės „Avia Baltika“ vadovas. Pasak J.Borisovo, jo įmonės klientai yra daugiau nei 30 pasaulio šalių, tarp jų – ir Šri Lanka, tačiau tai nereiškia, kad „Avia Baltika“ jai tiekia ginklus.
„Mano bendrovėje per mėnesį suremontuojama apie 10 sraigtasparnių, per metus apie 120, bet tai viskas. Ginklų mes jiems netiekiame. Tai Lietuvos politikų kliedesiai“, – tikino šiuo metu Sankt Peterburge gyvenantis ir, anot jo, su Lietuva nieko bendra turėti nenorintis J.Borisovas.
Licenciją gaminti ginklus „Avia Baltika" gavo pernai pavasarį. Pasak J.Borisovo, ji bendrovei buvo reikalinga norint įsigyti ginkluotės, kuri vėliau montuojama prie bendrovės parduodamų ir prižiūrimų sraigtasparnių.
Ginkluotę rusų gamybos sraigtasparniams bendrovė perka Rusijoje ir Ukrainoje, pati jų negamina.
Licencijos gaminti ginklus „Avia Baltika“ į Ginklų fondą kreipėsi 2008 m. vasarį, kai bendrovei kilo problemų iš Lietuvos išvežant Irako kariškiams skirtus prie sraigtasparnių montuojamus raketų paleidimo įrenginius. Šiuos įrenginius bendrovė į Lietuvą buvo įvežusi neturėdama tokią teisę suteikiančios licencijos.
Dėl to 2008 m. vasarį Ginklų fondas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, tačiau ši atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą nurodydama, kad „Avia Baltika“ turėjo Ūkio ministerijos išduotas importo ir eksporto licencijas.
Gavęs J.Borisovo bendrovės prašymą išduoti licenciją gaminti ginklus, Ginklų fondas taip pat buvo kreipęsis į Valstybės saugumo departamentą ir Specialiųjų tyrimų tarnybą. Šios įstaigos informacijos apie bendrovę „Avia Baltika“ nesuteikė aiškindamos, jog to daryti pagal esamą licencijavimo tvarką neprivalo, todėl licencija J.Borisovo bendrovei buvo suteikta.
