Tarp iniciatyvų šioje srityje – siūlymas papildyti Išvykimo deklaraciją grafa, leidžiančia išvykstančiajam perduoti aktualią informaciją lituanistinio švietimo, pilietinio aktyvumo, kitomis išvykstančiajam rūpimomis temomis. Tačiau jau dabar šie planai kritikų vertinami skeptiškai.
Paprašė duomenų iš daugiau kaip 200 šalių
URM Informacijos stebėjimo ir žiniasklaidos skyriaus atstovų teigimu, Statistikos departamentas 2014 metais parengė informaciją apie lietuvių, nuolat gyvenančių užsienio šalyse, skaičių.
212 pasaulio valstybių nacionalinių statistikos institucijų buvo prašyta pateikti 2005–2014 metų gyventojų surašymų informaciją apie jų šalių nuolatinius gyventojus, turėjusius Lietuvos pilietybę ir/ar gimusius mūsų šalyje.
Taip pat tuos, kurie buvo lietuvių tautybės, kurių gimtoji kalba buvo lietuvių.
Informacija gauta iš 118 valstybių (12 institucijų informavo, kad surašymai jų valstybėse nefiksavo nuolat gyvenančių lietuvių, 82 valstybės – daugiausia Afrikos ir Okeanijos – informacijos nepateikė).
Remiantis gautais duomenimis, užsienio valstybėse gyveno 619,6 tūkst. lietuvių (16,9 proc. visų lietuvių).
Iš jų 257 tūkst. buvo Lietuvos piliečiai.
Kaip rodo Statistikos departamento surinkta informacija, kas penktas užsienio lietuvis gyveno Jungtinėje Karalystėje, kas septintas – Rusijos Federacijoje, kas dešimtas – Lenkijoje (toliau – Kanadoje, Vokietijoje, Airijoje, JAV, Latvijoje, Norvegijoje, t.t.).
Kaip rodo Statistikos departamento informacija, kas penktas užsienio lietuvis gyveno Jungtinėje Karalystėje, kas septintas – Rusijos Federacijoje, kas dešimtas – Lenkijoje.
Migracijos departamentas „Migracijos metraštyje 2018“ pateikė URM Konsulinio departamento ir Migracijos departamento duomenis apie Lietuvos piliečių, gyvenančių užsienio valstybėse, skaičių.
Jame teigiama, kad pernai (tiesa, duomenys iš kai kurių valstybių yra senesni) svetur gyveno 462 tūkst. 995 mūsų šalies piliečiai.
„Trūksta“ dalies lietuvių kilmės asmenų
Tačiau, pasak URM atstovų, vertinant skaičius akivaizdu, kad šioje statistikoje nėra didelės dalies trečios ir ketvirtos kartos lietuvių kilmės asmenų.
„Remiantis neoficialiais Lietuvos diplomatinių atstovybių, užsienio lietuvių organizacijų duomenimis, užsienyje gali gyventi apie 1,3 mln. lietuvių kilmės asmenų. Tai reikštų, kad apie 30 proc. tautos gyvena užsienyje, o remiantis diasporos istorija, didžiausios lietuvių tautinės bendruomenės yra JAV, Australijoje, Pietų Amerikoje, Kanadoje“, – 15min nurodė URM Informacijos stebėjimo ir žiniasklaidos skyrius.
Tai reikštų, kad apie 30 proc. tautos gyvena užsienyje, o remiantis diasporos istorija, didžiausios lietuvių tautinės bendruomenės yra JAV, Australijoje, Pietų Amerikoje, Kanadoje.
Jo atstovai taip pat akcentuoja, kad valstybės pažangos strategijoje „Lietuva 2030” numatyta, kad viena iš esminių pokyčių iniciatyvų yra pasaulyje išsibarsčiusios Lietuvos tautos telkimas.
„Diasporos pažinimas – kertinė sėkmingos diasporos politikos sąlyga. Maksimaliai tikslūs statistiniai duomenys leistų žinoti diasporos dydį, jos geografiją, amžiaus struktūrą ir atitinkamai planuoti „Globalios Lietuvos“ – užsienio lietuvių įsitraukimo į valstybės gyvenimą – kūrimo programos veiklas tapatybės puoselėjimo ir užsienio lietuvių įsitraukimo į Lietuvos gyvenimą ir gerovės joje kūrimo srityse“, – aiškino URM atstovai.
Kartu jie pabrėžė, kad Lietuvos istorija ir kitų šalių patirtis rodo, kad diasporos, jaučiančios ypatingą – kilmės – ryšį su šalimi, įsitraukimas į šalies gyvenimą ir gerovės joje kūrimą gali būti labai reikšmingas.
„Nors didelius emigracijos srautus patyrusioms šalims grįžimo skatinimas visuomet bus svarbi migracijos politikos dalis, svarbu pripažinti, kad gyvendami kitose šalyse tautiečiai taip pat gali kurti pokytį savo gimtojoje ar kilmės šalyje. Šalies diaspora dažnai vadinama jos „minkštąja galia“, kuri, taikant tinkamas priemones ir resursus, gali atnešti realių, šalies vystymuisi naudingų rezultatų“, – teigė URM.
Šalies diaspora dažnai vadinama jos „minkštąja galia“, kuri, taikant tinkamas priemones ir resursus, gali atnešti realių, šalies vystymuisi naudingų rezultatų.
Norėtų perduoti aktualią informaciją
Tačiau dabar, URM Informacijos stebėjimo ir žiniasklaidos skyriaus atstovų nuomone, vienas didžiausių iššūkių ir uždavinių naujam diasporos politikos etapui yra užsienio tautiečių pasiekiamumas.
„Tikslių duomenų nėra, tačiau manoma, kad šiuo metu valstybė pasiekia apie 10 proc. užsienyje gyvenančių lietuvių“, – atsakyme 15min teigė URM darbuotojai.
Vienas galimų tautiečių pasiekiamumo didinimo būdų esą galėtų būti kontakto užmezgimas iki asmeniui išvykstant iš Lietuvos, t.y. jam pildant Išvykimo deklaraciją.
Išvykstančiųjų duomenys, siekiant jiems suteikti aktualią informaciją ir/ar palaikyti ryšį, šiuo metu nėra kaupiami.
„Dėl šios priežasties šiuo metu yra tariamasi su Registrų centru, siūlant papildyti Išvykimo deklaracijos formą grafa, leidžiančia išvykstančiajam perduoti aktualią informaciją lituanistinio švietimo, pilietinio aktyvumo, kitomis išvykstančiajam rūpimomis temomis“, – sakė URM atstovai.
Taip pat jie atkreipė dėmesį, kad išvykstant studijuoti į užsienio valstybę, gyvenamosios vietos pakeitimas dažnai nėra deklaruojamas. Nors teikiamos pažymos apie studijas užsienyje dėl privalomo socialinio draudimo išsaugojimo Lietuvoje.
„Europos Sąjungoje studijuojantys asmenys teritorinėms ligonių kasoms teikia mokymo įstaigos išduotą akademinę pažymą (gaunami duomenys apie studijų trukmę, tipą, specialybę bei universitetą), tačiau šie duomenys nėra kaupiami ar analizuojami.
Duomenys apie nepilnamečių išvykimą, kuriuos turi mokymo įstaigos, taip pat nėra automatiškai perduodami Gyventojų registrui“, – atkreipė dėmesį URM.
Duomenys apie nepilnamečių išvykimą, kuriuos turi mokymo įstaigos, taip pat nėra automatiškai perduodami Gyventojų registrui.
Patinka Izraelio politika
Seimo ir PLB komisijos nario konservatoriaus Žygimanto Pavilionio nuomone, pastangos didinti užsienyje gyvenančių lietuvių ir lietuvių kilmės asmenų pasiekiamumą yra geros. Tačiau – nepakankamos.
Anot parlamentaro, Vyriausybei ne kartą buvo siūlytas modelis, sukurtas atsižvelgus į Izraelio ir Airijos pavyzdžius, bet jis nebuvo priimtas.
„Tos tautos, kurios turi tokias milžiniškas diasporas, su jomis dirba labai rimtai. Pavyzdžiui, Izraelyje yra vadinamoji absorbcijos ministerija, kuri buvo sukurta vos ne tik žydams išsilaipinus Izraelyje. Netgi konstitucijos nebuvo, bet buvo priimtas Absorbcijos įstatymas. Ministerijoje dirba virš 500 darbuotojų ir jie kiekvieną žydą pasaulyje nuolatos įvairiais būdais vilioja sugrįžti.
Vienas dalykas – pilietybę duoda tik nusileidus oro uoste, įrodžius, kad jis turi žydišką kilmę. Per porą dienų suteikia 10 tūkstančių (šekelių – red.past.) pirmą įmoką grįžimui ir suteikia stogą, pastogę ir vos ne padeda susirasti pirmą darbą. Tai čia yra toks idealus, pasaulyje turbūt neturintis analogų modelis, kuris Izraelį padidino nuo 500 tūkstančių iki 8 milijonų ir daugiau“, – tikino Ž.Pavilionis.
Jis paminėjo Airijoje esantį santykių su diaspora palaikymo modelį. Tarkime, čia veikia agentūra Connect Ireland, „medžiojanti“ žmones.
„Ta prasme, jeigu airis atvažiuoja ir sukuria vieną darbo vietą, jie jam primoka „į rankas“ 1,5 tūkst. eurų. Žodžiu, vilioja finansiškai, kad būtų kuriamos darbo vietos ir ypač – regionuose“, – pasakojo politikas.
Reikia vilioti sugrįžti
Ž.Pavilionio teigimu, konservatoriai dar savo rinkimų programoje siūlė įkurti „Sugrįžtančios Lietuvos“ agentūrą.
„Ką aš noriu pasakyti – pastangos pasiekti yra nepakankamos. Mes, visų pirma, niekada nepasieksime visų, nes šitas skaičius turbūt nuo XVIII amžiaus yra skaičiuojamas.
Amerikoje apie 700 tūkstančių tokių amerikiečių, kildinančių save iš lietuvių, bet tikrai kai kurie jau taip asimiliavęsi, kad tu jų net ir norėdamas nepasieksi. Yra nemaža dalis žmonių, kuriuos galėtumėme pasiekti, tačiau juos reikia aiškiai vilioti sugrįžti“, – pabrėžė jis.
Nors Lietuvoje būta kelių ryšių su diaspora palaikymo strategijų, Ž.Pavilionio manymu, procesas „šlubuoja“ dėl nepakankamų resursų ir neaiškių atsakomybės sričių.
Mes turime daug nuostabių strategijų, bet absoliučiai neparemtų nei pinigais, nei žmonėmis, nei administraciniais gebėjimais.
„Mes turime daug nuostabių strategijų, bet absoliučiai neparemtų nei pinigais, nei žmonėmis, nei administraciniais gebėjimais. Jeigu jūs paklaustumėte, kiek yra pinigėlių „Globalioje Lietuvoje“, tai jie net sumažėjo praėjusiais metais. Jie net nesiekė 300 tūkstančių“, – sakė opozicijos atstovas.
Reikėtų bandyti
Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovė Lietuvoje Vida Bandis mano, kad bet kokia iniciatyva pritraukti daugiau lietuvių kilmės asmenų bendradarbiauti su Lietuva yra sveikintina.
„Kokie to rezultatai būtų, žinoma, yra sunku atsakyti. Bet vis tiek bandyti, mano nuomone, reikėtų“, – komentavo ji.
Ketinimų pasiekti daugiau užsienyje gyvenančių lietuvių kilmės asmenų rezultatai, kaip svarstė V.Bandis, priklausys nuo veiksmų, kurių ketinama imtis. Be to, nuo užsibrėžtų tikslų.
„Man atrodo, jeigu turi strategiją, tai turi žinoti ir kiek turi pasiekti. Aš galvoju, kad padidinti (pasiekiamumą – red. past.) galima, ypač – įtraukus kokį nors bendradarbiavimą, tinklų kūrimą ir t.t. Galimybių tikrai yra, bet tam reikia ir lėšų, ir žmogiškų resursų“, – pabrėžė PLB atstovė Lietuvoje.
Klausiama apie ligšiolinius projektus skatinti ryšius su užsienio lietuviais, V.Bandis teigė, kad kai kas galbūt veikė geriau, kai kas – prasčiau.
„URM darė apklausą ir jie turi tuos rezultatus. Žinote, nelabai, nelabai. Tie žmonės, kurie turi interesą, jie visą tą seka: ir atsako į projektus, ir eina į lietuviškas mokyklėles ir t.t. O kai kurie visiškai nesidomi ir nenori to, gal nėra ir pasiekiami. Apibendrinant, sakyčiau, kad turbūt ribotai veikė. Kai kas labai gerai veikė. Pavyzdžiui, projektai su Švietimo ministerijos pagalba – su mokyklėlėmis ir mokytojų apmokymu. Tas labai labai gerai veikė. Tarkime, sklaida, kur LRT labai daug lėšų tam įdėjo. Ką tas pasiekė, kiek pasiekė, man atrodo, kad tai yra didelis klaustukas“, – sakė V.Bandis.
Tie žmonės, kurie turi interesą, jie visą tą seka: ir atsako į projektus, ir eina į lietuviškas mokyklėles ir t.t. O kai kurie visiškai nesidomi ir nenori to, gal nėra ir pasiekiami.
