Klausimas dėl Pietų Amerikos šalyse, ypač – Peru, įkalintų Lietuvos piliečių buvo svarstomas pastarajame Seimo ir PLB komisijos posėdyje.
Kalbėta apie Lietuvos-Peru dvišalio teisinio bendradarbiavimo sutartį.
Komisijos pirmininkas Jonas Bružas pabrėžė, kad ji ir diplomatiniai ryšiai Lotynų Amerikoje yra būtini ir skubiai reikalingi suteikiant pagalbą mūsų tautiečiams bei padedant jiems grįžti į Lietuvą.
Nemažai mūsų šalies piliečių kali ir kitose užsienio valstybėse. Jiems norint įkalinimo bausmę atlikti Lietuvoje, tokia galimybė atsiveria tik jei nuteisusioji valstybė ir mūsų šalis yra sudariusios dvišalę tarptautinę sutartį arba yra daugiašalės tarptautinės sutarties dėl nuteistųjų asmenų perdavimo dalyvės.
Primiršta gimtą kalbą
Pasak J.Bružo, iškelti temą Seimo ir PLB komisijos posėdyje paskatino skaudžios Peru kalinčių tautiečių istorijos bei pagalbos prašymas.
Jis pasakojo, kad užsienio lietuvių sielovada besirūpinantis monsinjoras prelatas Edmundas Putrimas asmeniškai aplanko lietuvių kalinius Ancona kalėjime Calao rajone Limoje, Kuske ir Arekipoje.
„Dauguma Lietuvos Respublikos piliečių yra nuteisti kalėti už narkotinių medžiagų gabenimą („mulai“). Dažnai tai jauno amžiaus prekybos žmonėmis aukos, priviliotos lengvu uždarbiu. Trys Lietuvos Respublikos piliečiai jau atlikto daugiau kaip 11 metų bausmės laiką.
Deja, dėl politinių ir kitų priežasčių derybos dėl tarptautinių sutarčių dėl kalinių grąžinimo tarp Lietuvos Respublikos ir Lotynų Amerikos šalių, įskaitant – Peru, tęsiasi labai ilgą laikotarpį (dešimtmetį)“, – sakė J.Bružas.
Paklaustas apie Pietų Amerikoje, kitose ne Europos valstybėse kalinčius mūsų šalies piliečius, jų kalinimo sąlygas, kokios pagalbos poreikis yra, Seimo ir PLB komisijos pirmininkas teigė, kad būdami toli nuo Lietuvos šie asmenys neturėjo kvalifikuotos teisinės pagalbos apsiginti nuo baudžiamojo persekiojimo, vertėjo į lietuvių kalbą.
„Tai yra esminės baudžiamojo proceso garantijos. Šie asmenys buvo nuteisti maksimaliomis bausmėmis. Be 3-jų minėtų piliečių, Peru ir kitose Lotynų Amerikos šalyse kali daugiau Lietuvos Respublikos piliečių (turimais duomenimis, apie 20).
Nuteisti asmenys turi labai ribotas galimybes susisiekti su artimaisiais Lietuvoje, dažniausiai yra atimami jų asmens dokumentai ir asmeniniai daiktai; atlikę bausmę kalėjimuose jie taip pat turi susimokėti dideles baudas, kad atgautų asmens dokumentus, ir nusipirkti bilietus namo, kas iš kalėjimo išėjusiam žmogui yra labai sudėtinga, tad būna, kad žmonės atsiduria tiesiog gatvėje“, – pasakojo jis.
