2018 05 11

Užsikasę Šiauliai: eismas vyksta šaligatviais, archeologai vykdo miesto „skrodimą“

Mieste vyksta grandioziniai darbai. Vienu metu atliekami keli projektai, kuomet perkasamos svarbios ir nesvarbios gatvės, takeliai, pjaunami medžiai. Centrinė aikštė jau vadinama Šiaulių smėlio dėže. Šiuo metu ten yra ir nemažų duobių, kuriose triūsia archeologai. Dvejopa nuotaika – velniškai nepatogu ir daug dulkių, tačiau dėl radinių turtėja miesto istorija.
Šiaulių „skrodimas“
Šiaulių „skrodimas“ / Alvydo Januševičiaus / 15min nuotr.

Šiauliai darosi vis sunkiau pravažiuojami. Netrukus labiau apsimokės bagažinėje vežiotis dviratį. Kai kuriose gatvėse keliai perkasti ir užtverti. Automobiliams tenka važiuoti šaligatviais – kito varianto nėra.

Gal dėl to šios kliūtys pažymėtos nelogiškais eismo pirmumo ženklais. O gal tiesiog draudžiamų ženklų jau pritrūko? Geltonas apylankos ženklas taip pat kartais veda ne keliu, o šaligatviu, kur vaikšto pėstieji.

Alvydo Januševičiaus / 15min nuotr./Šiaulių „skrodimas“
Alvydo Januševičiaus / 15min nuotr./Šiaulių „skrodimas“

Darbininkų prakastos duobės pražūtingai gilios. Tvorelė ir ženklas tikrai negelbės, jei vairuotojas šiuo metu Šiauliuose žiopsos ar maigys telefoną.

Tuo metu centrinėje aikštėje – dvigubi darbai. Pluša darbininkai ir archeologai. Kartais vieni kitiems padeda. Pirmą kartą atveriami tokie gilūs Šiaulių istoriniai sluoksniai, siekiantys XVI amžių.

Archeologė Virginija Ostašenkovienė teigia, kad dabar jos žinios apie Šiaulius kasdien keičiasi. Pasirodo, miesto aikštė prieš kelis šimtus metų nebuvo tokia didelė, o miestas – ne toks taisyklingas.

Tai liudija rasti, tikėtina, XVI amžiaus pastato pamatai – iš akmenų sukrautos linijos, ant kokių buvo mediniai trobesiai. Taip pat rasta įvairių koklių, monetų, gyvūnų kaulų, kurie liudija čia virus miesto gyvenimą.

„Nuvalę monetas tiksliau žinosime datas. Jau seniai aišku, kad Šiauliai visada buvo svarbi sankryža, kurios neaplenkdavo nei geri, nei blogi dalykai. Nė vienas karas miesto neapėjo“, – kalbėjo archeologė.

Sergejaus Staponkaus nuotr./Radiniai
Sergejaus Staponkaus nuotr./Radiniai

V.Ostašenkovienė tvirtina, kad ateities archeologams net ir po visų rekonstrukcijų liks dar daugybė neištirto senamiesčio. Archeologė primena nerašytą savo kolegų devizą – jei gali nekasti, nekask. Tai reiškia, kad iškasdamas sluoksnį tikrai sugadinsi. O gal ateityje atsiras tokių tyrimo priemonių, kad kasti nereikės?

Miesto istorijos ir archeologijos mėgėjai būgštauja, kad tyrimai gali būti atliekami skubotai ir neatidžiai – kad tik rekonstrukcijos darbai nebūtų stabdomi. Tvirtinama, kad panašiai vyko Radviliškyje ir Joniškyje.

V.Ostašenkovienė ramina – niekas jų neskubina. Atvirkščiai. Net pagalbos dažnai pasiūlo. Be to, apžvalginiai tyrimai jau padaryti prieš porą metų. Tuomet surasti trys taškai, kuriuose galima kažką svarbaus rasti. Dabar tyrimo plotas ir mastai yra didesni, nei buvo numatyta – tiesiog naudojamasi unikalia galimybe, kad kai kuriose vietose kultūrinis sluoksnis bus neabejotinai pajudintas.

Aikštės rekonstrukcijos architektas Vytenis Rudokas teigia kasdien matantis plušančius archeologus. Jo žiniomis, yra aptiktas ir tyrinėjamas tradicinis miesto kultūrinis sluoksnis.

Nieko grandiozinio nerasta, todėl darbai vyksta sklandžiai, jie be reikalo nestabdomi: „Aš gal ir norėčiau, kad šią teritoriją visą iškasiotų ir ištirtų. Bet ką tai reiškia? Gyvenimas mieste sustotų penkeriems metams. O kokia nauda iš to? Viską tiesiog vėl užkastume.

Man asmeniškai pasirodė įdomus atradimas – betoniniai apkasai. Akivaizdu, kad vokiečiai Šiauliuose buvo rimtai įsitvirtinę. Dabar galima aiškiau pasakyti, kas ten per konstrukcijos, matomos senovinėse nuotraukose.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis