Žinutė per kelias dienas sulaukė daugiau nei trijų šimtų „patiktukų“ ir nemažai komentarų.
„Kaip dar jus apgaudinėja? Ogi su senesniais stogais, dengtais šiferiu. Taigi ten atseit kengsmingas asbestas... O pasirodo, kad asbestas randamas dviejų modifikacijų: chrizolitinis (sic) – pakankamai saugus – ir amfibolinis – kenksmingas. Bet, matyt sutarus padaryti bizniuką, nurašyti buvo abu. Taigi neskubėkite keisti stogų, nes TSRS teritorijoje buvo leidžiama vartoti buityje tik saugų asbestą, o nelaukiniuose vakaruose tik palygint neseniai uždraustas plačiai privartotas kenksmingasis. Tai mūsų senelį šiferį galima drąsiai naudoti stogams, šiltnamių ir kompostinių bortams ir t.t. O dulkės plaučiams kenks visos – ar pjausite šiferį, ar plytą, ar akmenį“, – teigiama žinutėje (rašyba netaisyta – red.).
Žinutės skaitytojų reakcija buvo nevienareikšmė. Buvo tokių komentatorių, kurie pritardami dėkojo ir teigė: „Jau ilgą laiką kėliau šitą klausimą ir įtariau, kad [tai] buvo tik manevras pinigėliams užsidirbti.“ Bet pasitaikė ir tokių, kurie kritikavo žinutės autorių, kad jis asbestą „bando paverst nepavojinga, draugiška medžiaga“.
Tai, kad žinutė sulaukė didelio socialinių tinklų vartotojų dėmesio, rodo ir beveik tūkstantis pasidalijimų.
Asbestas yra natūralus mineralas, kurio pluoštai gali būti suskaidyti į plonus, tvirtus siūlus. Jis buvo plačiai naudojamas daugelyje pramonės šakų, nes pluoštai yra puikūs izoliatoriai (atsparūs karščiui, ugniai ir cheminėms medžiagoms bei nelaidūs elektrai). Asbestas dažnai naudojamas cementui ir kitoms medžiagoms sutvirtinti.
Žmonija asbestą naudoja nuo priešistorinių laikų. Ankstyviausi radiniai datuojami 5 tūkst. pr. Kr. Tai yra vadinamoji asbestinė keramika iš Rytų Suomijos regiono.
Pramoninė asbestcemenčio šiferio gamyba iš portlandcemenčio ir chrizotilo (ne chrizolito, kaip teigia žinutės autorius) pradėta pačioje XX amžiaus pradžioje. Šiferis greitai išpopuliarėjo dėl santykinai nedidelės kainos, atsparumo ugniai, vandeniui ir nedidelio svorio.
Gamybos technologija buvo gana paprasta: 90 proc. cemento ir 10 proc. asbesto (chrizotilo) būdavo sumaišoma su vandeniu ir presuojama į norimą formą. Asbesto plaušai gaminyje atlikdavo armavimo medžiagos funkciją ir jam suteikdavo tvirtumo.
Be chrizotilo, asbesto gaminiams, taip pat ir šiferiui, buvo naudojami ir amfibolų grupės mineralai: krokidolitas (mėlynasis asbestas), aktinolitas, amozitas (rudasis asbestas), antofilitas ir tremolitas.
Pirmieji tyrimai apie asbesto keliamą pavojų sveikatai atlikti dar XX amžiaus pradžioje. Vėliau plaučių vėžys pripažintas profesine su asbestu kontaktuojančių žmonių liga.
Pasaulio sveikatos organizacija įspėja, kad visų rūšių asbestas sukelia plaučių vėžį, mezoteliomą (nepagydomą krūtinplėvės ar pilvaplėvės vidinio sluoksnio vėžį), gerklų ir kiaušidžių vėžį bei asbestozę (plaučių fibrozę arba surandėjimą).
Asbesto poveikis pasireiškia įkvepiant jo skaidulas, esančias darbo vietoje, aplinkos ore šalia taškinių šaltinių, pavyzdžiui, gamyklų, kuriose dirbama su asbestu, arba patalpų ore būstuose ir pastatuose, kuriuose yra trupančių asbesto medžiagų.
Su asbestu susijusios ligos vystosi lėtai. Asbestozės simptomai gali pasireikšti po 10–20, o su asbestu susijusio vėžio – net po 40 metų.
Asbestas paprastai pavojų sveikatai sukelia tik tuomet, kai yra skaldomas ar trupinamas. Tuomet jo dulkės pasklinda ore, o žmogus įkvepia asbesto plaušelius, kurie patenka į plaučius. Ne visos asbesto rūšys yra vienodai pavojingos. Tai priklauso nuo plaušelių dydžio ir formos. Pavojingiausiais laikomi krokidolito ir amozito pluoštai. Tačiau tai nepadaro chrizotilo saugesniu.
Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra nuo 1969 iki 1987 metų vykdė įvairių medžiagų kancerogeniškumo tyrimus. Ataskaitoje buvo pažymėta daugybė atvejų, kai plaučių vėžį, mezoteliomą ir kitus vėžinius susirgimus, be kitų asbesto rūšių, sukėlė ir chrizotilas, kuris minėtoje socialinio tinklo žinutėje autoriaus įvardijamas kaip „pakankamai saugus“.
Tarptautinė mokslininkų komanda kartu su Rusijos mokslininkais atliko tyrimą didžiausioje pasaulyje chrizotilo kasykloje Rusijos Asbesto mieste. Tyrimas buvo grindžiamas visų darbuotojų, kurie po 1975 m. bent vienus metus dirbo bet kurioje kasyklos ar jos gamyklų įmonėje, darbo knygomis. Visose šiose įmonėse buvo vykdoma sisteminga stacionari dulkių matavimo kontrolė, tad buvo galima atsekti, kokias jų dozes įvairiais laikotarpiais gavo vienas ar kitas darbuotojas.
Į kohortą buvo įtraukti 30 445 darbuotojai (32 proc. moterų), iš kurių 54 proc. kasykloje arba sodrinimo gamyklose dirbo daugiau nei 30 metų. Kohortos narių sveikatos būklė ir mirties priežastys buvo analizuojamos iki 2015 m.
Atlikus šį didelio masto tyrimą buvo patvirtinta padidėjusi rizika susirgti mezotelioma esant dideliam chrizotilo pluošto poveikiui ir išaugęs vyrų mirtingumas nuo plaučių vėžio, esant padidėjusiam dulkių poveikiui. Moterų mirtingumas nuo plaučių vėžio išaugo ne taip aiškiai, pažymėjo tyrėjai, bet nurodė, kad tyrimą reikėtų pratęsti.
Šiuo metu pasaulyje asbesto turinčių gaminių gamybą ir naudojimą yra uždraudusios beveik 70 valstybių ir teritorijų. Tarp jų – visos Europos Sąjungos šalys. Didžiausia chrizotilo išgavėja išlieka Rusija. 2014 ir 2015 metais ji iškasė po 1,1 mln. tonų chrizotilo. Palyginimui, antroje vietoje esanti Kinija tais pačiais metais išgavo 400 tūkst. tonų chrizotilo. Vėlesniais metais chrizotilo išgavimas Rusijoje krito iki maždaug 630–750 tūkst. tonų kasmet.
Rusijoje šiuo metu yra 12 gamyklų, gaminančių chrizotilo cemento lakštus ir šiferį. Šioje pramonės šakoje dirba 400 tūkst. žmonių. Rusiškoje žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose stipriai girdimas šios pramonės atstovų balsas, raminantis, kad chrizotilas yra visiškai nepavojingas, tad neva nėra jokio reikalo atsisakyti šiferio ir nebepirkti jo naujoms statyboms ar pastatų remontui.
Štai, pavyzdžiui, populiarioje rusiškoje tinklaraščių platformoje dzen.ru vartotojas TeamLit ilgoje publikacijoje „Tai ar šiferis kenksmingas. Mitai ir realybė“ nuodugniai įrodinėja, kad žmogaus organizmas per trumpą laiką sugeba pats natūraliai pašalinti į plaučius patekusius chrizotilo plaušelius, tad jie neva ir negali sukelti jokių susirgimų. O asbesto, taip pat ir chrizotilinio, uždraudimas, pasak jo, yra „antiasbestinė isterija“ ir net sąmokslas.
Čia įpinamas net populiarus rusiškos propagandos naratyvas, kad Vakarai visada stengėsi visais būdais pakenkti SSRS ir Rusijai. Neva asbestas į kancerogeninių medžiagų sąrašą buvo įtrauktas tik po to, kai Vakarų šalyse „išseko“ asbesto atsargos, o didžiausia asbesto tiekėja pasauliui tapo Sovietų Sąjunga.
Pažvelgus atidžiau, kam priklauso paskyra, kurioje publikuojami tokie tekstai, išsisklaido visos abejonės dėl autoriaus nešališkumo. Paskyrą administruoja Timliujaus gyvenvietėje Buriatijoje įsikūrusi asbestcemenčio gamykla „Timliujskij šifer“.
15min verdiktas: melas. Pateikta informacija atkartoja suinteresuotų Rusijos asbesto pramonės atstovų teiginius ir prieštarauja žinomiems bei tyrimais paremtiems faktams. Įvairių tyrimų rezultatai rodo, kad pavojingiausi sveikatai yra kai kurie amfibolų grupės asbestiniai mineralai, tačiau chrizotilo poveikio ir sunkių susirgimų, tokių kaip vėžiniai, sąsajos taip pat yra nustatytos – saugus asbestas neegzistuoja.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
