Nesvarstyti klausimų, susijusių su V.Pranckiečiu, trečiadienį posėdžio metu pasiūlė viena iš išvadų rengėjų „valstietė“ Aušrinė Norkienė. Jos manymu, reaguojant į visus su V.Pranckiečiu susijusius skundus derėtų rengti vieną išvadą.
Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Antanas Matulas teigė linkęs pritarti tokiam siūlymui – tam bendru sutarimu pritarė ir visi posėdyje dalyvavę parlamentarai.
-
Artimiausiu metu dėl V.Pranckiečio likimo neperbalsuos: etikos sargai pradėjo tyrimą
-
R.Karbauskis dėl antradienio „spektaklio“ Seime kaltina R.Žemaitaitį: išdavė valdančiuosius
-
Pateikė išaiškinimą dėl perbalsavimo atleidžiant V.Pranckietį: galima kolizija
-
Seimas išsprendė V.Pranckiečio klausimą, bet ne etikos sargai
Seimo etikos sargai turėjo vertinti, ar V.Pranckietis teisėtai sušaukė Seimo valdybos, nusprendusios surengti balsavimą dėl jo patraukimo iš pareigų, posėdį. Etikos ir procedūrų komisija taip pat aiškintis, ar V.Pranckietis nesupainiojo interesų, kai nenusišalino spręsdamas klausimus, susijusius su jo paties atstatydinimu.
Dėl galimo V.Pranckiečio interesų konflikto į Seimo etikos sargus kreipėsi „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis. Be to, neeilinio Seimo posėdžio metu, jo nuomone, buvo padaryta procedūrinių pažeidimų.
„Posėdžiui šališkai pirmininkavusi konservatorė Irena Degutienė atvirai ignoravo Seimo narių prašymus ir neteikė Seimui balsuoti Seimo narių siūlomų klausimų, balsus skaičiavo kitos sudėties, nei buvo Seimo patvirtinta, balsų skaičiavimo komisija“, – nurodė jis.
Skundą dėl Seimo valdybos posėdžio teisėtumo Etikos ir procedūrų komisijai pateikė kitas „valstietis“ Arvydas Nekrošius. Jis valdybos posėdyje dalyvauti negalėjo, nes tuo metu pirmininkavo plenariniam posėdžiui.
Per rudens sesiją Seimas dėl Seimo pirmininko atšaukimo iš pareigų balsavo du kartus, abu nesėkmingai.
Pirmąjį balsavimą inicijavo pats V.Pranckietis, sušaukęs neplanuotą Seimo valdybos posėdį.
Nors nepasitikėjimo Seimo pirmininku procedūros siekė valdantieji, pirmąjį balsavimą dėl V.Pranckiečio patraukimo iš pareigų jie boikotavo – tikėdamiesi surinkti reikiamą skaičių balsų, balsavimą planavo kitą dieną.
Antrąjį kartą Seimo pirmininko likimą parlamentas sprendė po to, kai valdantieji pareiškė nepasitikėjimą balsų skaičiavimo komisija. Balsavimas žlugo, valdantiesiems nesurinkus minimalaus privalomo 71 Seimo nario balso.
