V.Ališauskas: bandymas atakuoti Konstituciją dar pavojingiau negu bandymas užvaldyti LRT

A.Širinskienė įsitikinusi – Seimo narių skundai dėl tyrimo tėra bandymas stabdyti išvados svarstymą Seime: „Aš suprantu tą opozicijos nerimą ir norą kaišioti pagalius, nenorą skaidrinti LRT, nenorą jos depolizuoti, tačiau aš manau, kad ir opozicija turėtų suprasti, kad įstatymo pataisų dėl LRT iš tikrųjų toks išvados nepriėmimas nestabdo.“

Seimo narė tvirtino, kad viešojoje erdvėje gausu manipuliacijų neva „valstiečiai“ nori užvaldyti LRT. A.Širinskienė pabrėžė, kad kaip tik siūloma svarstyti Konstitucijos pakeitimą, kuriuo būtų įtvirtinta, kad LRT valdyme ar priežiūroje negali dalyvauti politinėms partijoms priklausantys asmenys.

„Manyčiau, kad uždraudimas partiniams asmenims dirbti LRT valdyme ar priežiūroje iš tikrųjų būtų svarbus žingsnis, pasakant, kad mes LRT taikome tokius pat skaidrumo ir nepriklausomumo standartus, kaip taikome prokuratūrai, teismams ar kitoms institucijoms, kurios taip pat yra depolitizuotos“, – tvirtino A.Širinskienė.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Agnė Širinskienė

Vis dėlto LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė atkreipė dėmesį, kad siūlymai depolitizuoti LRT tarybą atsirado tik po to, kai viešojoje erdvėje tyrimo išvados ir teikiami pasiūlymai buvo sukritikuoti.

„Mane nustebino nesuinteresuotumas ir nenoras diskutuoti apie tai, kas yra tose išvadose. Jei įvairios žiniasklaidos organizacijos (taip pat ir tarptautinės) kelia klausimų ir abejonių dėl tų išvadų, tai galbūt vertėtų vis dėlto grįžti ir apie jas padiskutuoti. [...] Visi pasiūlymai apie LRT depolitizavimą atsirado jau tik po viešos kritikos. Konstitucijos pataisa (sakyčiau, gana ekstravagantiška) – taip pat“, – sakė M.Garbačiauskaitė-Budrienė.

Jai antrino Vilniaus universiteto profesorius, buvęs LRT tarybos narys V.Ališauskas. Anot pašnekovo, siūlymas depolitizuoti įvairių sričių veiklą apskritai būdingas „valstiečiams“: „Jie jau seniai pradėjo šitą demagogiją, jau nuo pirmų dienų kurdami tariamą profesionalų vyriausybę, kur, kaip matote, ministras po ministro, paprastai sakant, apsijuokia. Šiandien noras taisyti, keisti Konstituciją (neaišku kokiais tikslais) irgi jiems būdingas.“

V.Ališausko įsitikinimu, siūlymas depolitizuoti tarybą yra pasenęs, nes tokiu atveju būtų pritaikyta ir seniau naudota praktika – žmogus paprasčiausiai laikinai sustabdytų savo narystę partijoje.

Luko Balandžio / 15min nuotr./LRT

„Kiekvienas sveiko proto žmogus supranta, kad žmonės turi politinius įsitikinimus, nepaisant to, ar jie partijų nariai, ar ne. Jie gali sustabdyti savo dalyvavimą partijos veikloje, kas paprastai ir daroma. Šitas pasakojimas, kad neturi būti partijų narių, pasenęs ir archajiškas. Tai yra būdas sukelti informacinį triukšmą ir dar kartą pabandyti atakuoti Konstituciją. Tai, man atrodo, yra dar pavojingiau, negu bandymas užvaldyti LRT“, – sakė V.Ališauskas.

Vis dėlto A.Širinskienė laikėsi pozicijos, kad LRT taryboje politinių partijų narių neturėtų būti. Jos aiškinimu, kai kurie dabartinės LRT komisijos nariai labai aktyviai dalyvauja politinėje veikloje. Nors tokia veikla nėra draudžiama ir visų 12 tarybos narių pavardės yra viešai skelbiamos, A.Širinskienė atsisakė įvardyti, apie kuriuos asmenis kalbanti, argumentuodama, kad tai būtų asmens duomenų atskleidimas.

„Laikinojoje komisijoje turėjome informaciją ir apie LRT tarybos narių politines priklausomybes, priklausomybes tam tikroms galbūt opozicinėms partijoms. Tikrai neįvardysiu tų narių, apie kuriuos turėjome medžiagą, nes tai yra asmens duomenys, o šiuo metu politikams nėra draudžiama dalyvauti LRT tarybos veikloje. [...] Yra netgi labai aktyviai veikiančių asmenų politikoje. Vienas asmuo redaguoja socialdemokratų laikraštį. Manykime, kad jis labai aiškiai susijęs su politinėmis jėgomis“, – tvirtino A.Širinskienė.

Atkreipus dėmesį, kad asmenų įvardijimas nebūtų jų asmens duomenų atskleidimas, A.Širinskienė laikėsi savo pozicijos: „Aš asmens duomenų tikrai nepateiksiu. Vardas, pavardė ir priklausomybė partijai yra asmens duomenys.“

V.Ališauskas tokius Seimo narės argumentus įvardijo kaip vaidybą ir atkreipė dėmesį – LRT taryba ir visas LRT įstatymas buvo sukurtas po to, kai LRT patyrė valdymo krizę, todėl buvo siekiama kaip tik pagerinti situaciją, o ne politizuoti visuomeninio transliuotojo valdymą.

„A.Širinskienė atvirai pasakė, kas jai kelia nerimą – kad taryboje yra opozicijos atstovų, opozicinių partijų narių. [...] Taryba buvo sukurta, visas LRT įstatymas buvo sukurtas po to, kai LRT patyrė nemažą valdymo krizę ir, reikia pasakyti, [...] valdančiosios partijos pagaliau priėmė labai aiškų kompromisą, kaip politiškai subalansuoti valdymą, kad nedominuotų jokia politinė jėga. Matot, kai užsimaskuos nariai ir jų politinė priklausomybė, politinės afiliacijos bus paslėptos, tada galėsime sakyti – oi, kaip viskas depolitizuota“, – komentavo V.Ališauskas.

Anksčiau duodamas interviu LRT RADIJUI Seimo kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis vis dėlto įvardijo, kad vienas iš, jo teigimu, politinę partiją atstovaujančių tarybos narių yra buvęs ministras, dabar leidinio „Literatūra ir menas“ redaktorius Kornelijus Platelis.

Parengė Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė.