– Pone eurokomisare, norėjau su jumis pradėti kalbėti apie laiko sukiojimą, bet yra dar viena labai aktuali tema. Pirmadienį Vokietijos kanclerė Angela Merkel pasakė, kad visos jos kadencijos partijos vadovės ir kanclerės postuose jau yra paskutinės. Kadangi A.Merkel buvo palanki Lietuvai politikė ir netgi su mūsų prezidente jas siejo labai artimi santykiai, tai noriu paklausti, kiek Lietuvai gali būti skausmingas kanclerės pasitraukimas?
– Kanclerės pasitraukimas, vertinant jos asmeninius ryšius su valstybių vadovais, premjeru ir taip toliau, sukels įvairių diskusijų, bet problema yra kita – kas ją pakeis. Vertinant Vokietijos politinių partijų lyderius, jų visų santykiai su Lietuva yra geri. Šiuo atveju aš nemanau, kad Lietuvos kontekstas kažkaip būtų paveiktas.
– Santykiai jų geri, bet mūsų ir jų požiūris į Rusiją yra šiek tiek kitoks.
– Visų 28 šalių požiūris į Rusiją yra kitoks. Bet tas požiūris turi vieningą nuostatų sistemą. Yra Europos Vadovų Tarybos priimtas dokumentas, kuriame išdėstytos penkios pozicijos ir jos yra bendros visoms šalims narėms.
– Tai didelės nesėkmės jūs čia nematote?
– Čia reikėtų žvelgti giliau. Pagrindinės Vokietijos politinės jėgos išgyvena didžiulę krizę, tiek krikščionys demokratai, tiek socialdemokratai. Galbūt šiek tiek geresnėje pozicijoje yra „žalieji“, tačiau į areną išeina ir „Alternatyva Vokietijai“.
Bendra padėtis visose šalyse narėse kelia nerimą. Ir kitų metų rinkimai į Europos Parlamentą bus labai svarbūs. Nepamirškim, kad iki „Brexito“ lieka 5 mėnesiai ir visa tarptautinė aplinka yra be galo komplikuota. Jeigu keisis politinių jėgų balansai ir į areną ateis jėgos, norinčios dezintegruoti ES arba ją silpninti, tada iš tiesų Lietuvai bus nelengva.
– Eikime prie kitų temų, tai yra laikrodžių sukiojimo. Po Europos Komisijos apklausos buvo pasiūlyta šalims narėms apsispręsti. Pone komisare, kaip jūs manote, kas dabar yra svarbiau Lietuvai: savo viduje susitarti, kokį laiką mes norime pasirinkti, ar surasti bendrą kalbą su kaimynais?
– Ir tai, ir tai. Laiko nustatymai turi didelės įtakos palydovams, programoms, ryšiams, lėktuvams, geležinkelių transportui, automobiliams. Lietuva yra labai aktyvi daugelyje transporto sričių, todėl ekonominis kontekstas labai svarbus. Todėl regiono šalių – Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos – kur panaši geografinė situacija, vieningesnio požiūrio tikrai reikėtų. Todėl ir viduje Lietuvoje, ir su kaimynais reikėtų tartis.
– Ar Lietuva turėtų labiau atsižvelgti į tai, ką siūlo gyventojai, kaip jie balsuoja ir kokią nuomonę dėl pasirenkamo laiko išsako, ar turėtų būti svarbesnis specialistų balsas ar net politikų? Nes šiuo metu specialistai, tarkime, medikai, sako, kad mums tinkamesnis yra žiemos laikas, tai yra tai, ką mes dabar atsisukome. Vyriausybė tarsi linkusi į vasaros laiką. Dabar prasidėjo apklausa ir žmonės tarsi linkę labiau į vasaros laiką.
– Visuomenei reikėtų susitarti. Moksliniai tyrimai, ekspertų išvados ir platesnė socialinių ekonominių procesų analizė yra reikalinga, nes daug darbo vietų susiję su laiku. Aš manau, kad reikia įsiklausyti ir priimti pamatuotą sprendimą. Bet reikia daug diskutuoti, kad būtų pateikti visi argumentai už ir prieš, todėl įtraukti specialistus labai svarbu.
– Jūs turit savo nuomonę?
– Aš savo nuomonę grįsčiau teiginiu, kad specialistų įtraukimas yra būtinas.
– Tai jūs nežinote, koks laikas jums labiau tiktų.
– Kol kas negalėčiau pasakyti, nes reikėtų peržvelgti visą vertinimų schemą.
– Pone V.Andriukaiti, dėl laiko mes turėtume apsispręsti iki kitų metų balandžio, o biudžetą turime pasitvirtinti šiais metais. Kitų metų biudžetas Europos Komisijai jau pateiktas. Kokių turite žinių: gerų ar blogų?
– Pasakysiu vieną gerą žinią, kad biudžetas nėra tas, dėl kurio ES turėtų reaguoti griežčiau ar mus įspėti. Kitaip sakant, jis yra buvusių rekomendacijų rėmuose. Tai ne situacija Italijoje.
Italijos žingsnis iš tikrųjų yra didžiulis iššūkis ir aš noriu dar kartą visus patikinti, kad Italijos sprendimas gali turėti įtakos visų 19 euro zonos valstybių finansinei padėčiai. Todėl mes komisijoje reagavome greitai ir dabar italai turi per tris savaites atsakyti. Tai tame kontekste Lietuvos biudžetas tikrai gerai atrodo.
– Premjeras sako, kad kitąmet sukaupsime maždaug milijardo eurų rezervą. Ekonomistai sako, kad esant tokioms sąlygoms reikėtų kaupti didesnį rezervą, nes vieno milijardo per mažai. Ką jūs manote, ar tinkamai Lietuva rengiasi krizei, jeigu ji įvyktų, nes požymiai lyg ir rodo, kad ekonomika galėtų perkaisti?
– Taip, iš tiesų, kitų metų iššūkių yra labai daug. „Brexito“ nežinomybė, labai sudėtingi JAV ir ES prekybiniai santykiai, dar neaišku, kaip baigsis JAV sankcijų įtaka ES ekonomikai, neaišku, kas bus su sutartimi dėl branduolinio ginklo valdymo, čia taip pat gali būti daug įvairių iššūkių, tarp jų ir ekonominių, tai neabejotinai rezervą reikia turėti. Nesiimčiau diskutuoti dėl jo dydžio. Manau, kad Lietuva praleido progą diskutuoti dėl teisingesnės mokesčių sistemos.
Jau trejus metus komisija rekomenduoja mokestinę sistemą tvarkyti, nes kosmetiniai patvarkymai nesprendžia kertinių Lietuvos problemų. Aš kalbu apie tokią sistemą, kuri palengvintų naštą žmonėms, gyvenantiems iš savo darbo pajamų ir padėtų daryti įtaką socialiai teisingesnių pajamų surinkimui į biudžetą. Nes dabar negalima nematyti, jog socialinė atskirtis didelė, žmonės, gyvenantys iš savo darbo pajamų, deja, gyvena ne pačius geriausius laikus. Jeigu norite padidinti žmonių pajamas, turite turėti didesnę valstybės piniginę.
Tai klausiu, kaip neturint didesnės valstybės piniginės, staiga galima ką nors daugiau pažadėti? Kiekvienoje šeimoje žmonės žino, kad jeigu tavo piniginėje yra tiek pinigų, tai, vadinasi, tokios pajamos. Kas dabar daroma, dabartinio biudžeto surinkimo kontekste yra pateisinama, bet tai nėra tai, ką galėjo ši vyriausybė pasiekti per trejus metus.
– Pone komisare, žinau, kad socialdemokratai iki lapkričio 1 d. baigė kelti savo kandidatus į prezidentus, konferencijoje 24 d. tą kandidatą paskelbs. Jūs esate lyderis. Yra Vilija Blinkevičiūtė, yra Rasa Budbergytė ir V.Andriukaitis. Ar tai reiškia, kad jeigu 24 d. jums bus pasakyta, kad jūs esate tas, kurį socialdemokratai labiausiai nori kelti, jūs sutiksite būti socialdemokratų kandidatu į prezidentus?
– Tiesą pasakius, aš labai nemėgstu bėgti pirma traukinio. Pirma reikia sulaukti rezultatų iš visų skyrių. Antra, yra kelios pavardės, reikia diskusijų. Trečia, Lietuvoje jau yra iškelta ir daugiau kandidatų.
– Man dar labai keista, kad kandidatų į Europos Parlamentą sąraše yra ir R.Budbergytė, ir V.Blinkevičiūtė, bet nėra jūsų. Jūs tikrai nesiruošiate kandidatuoti į Europos Parlamentą?
– Tikrai nesiruošiu.
– Tai, pone V.Andriukaiti, ką jūs darysite tada?
– Aš turiu daug galimybių. Visų pirma turiu užbaigti darbus Europos Komisijoje. Be to turiu daug gražių įvairių sumanymų.
– Bet iš politikos jūs nesiruošiat trauktis?
– Matote, iš politikos mes visi negalim trauktis, nes mes visi Lietuvoje politikai. Socialdemokratų gretose aš buvau nuo 1976 metų, disidentiniame sąjūdyje. Jūs žinote, kad aš turiu Laisvės kovų dalyvio statusą. Tai kaip aš galiu išduoti savo įsitikinimą? Aš lieku socialdemokratų gretose, lieku.
– O parlamento rinkimuose 2020 metais jūs tada dalyvautumėte?
– Tiesiog reikia jų dar sulaukti.
– Ačiū bent už tai, ką atsakėte. Aš tikiuosi, kad vis dėlto jūs būsite tas realusis socialdemokratų kandidatas į prezidentus.
– Nežinau. Čia tiek daug neaiškumų, juo labiau, kad mano žmona yra prieš, tai rimtas veiksnys.
– Jūsų žmona nenori, kad dalyvautumėte prezidento rinkimuose?
– Žinoma, kad nenori.
