Socialiniame tinkle dalinamasi bukimevieningi.lt ir ekspertai.eu publikuotu tekstu, kaltinančiu konservatorius Ingridą Šimonytę ir Andrių Kubilių bei Lietuvos banko vadovą Vitą Vasiliauską neteisėtai nacionalizavus „Snoro“ banką.
Šio straipsnio rašymo metu nuorodomis į minėtus tekstus socialiniame tinkle buvo pasidalinta 850 kartų. Prie sklaidos prisidėjo feisbuko grupės „Lietuviai“, „Bukimevieningi.lt“, „Gyvenimas ir kasdienybė; rinkimai ir politika“, „Už didingą Lietuvą“.
Analizuojant bukimevieningi.lt publikuotą tekstą pastebėjome, kad teksto pavadinimas turi panašumų su 2015 m. lapkritį išplatintu pranešimu spaudai. Juo dalinosi laisvaslaikrastis.lt ir UAB „Patikimas verslas“ vadovas Aurimas Drižius.
Pranešime spaudai buvo teigiama, kad jo autorius yra ne kas kitas, o buvęs „Snoro“ akcininkas Vladimiras Antonovas. A.Drižius 15min patikino, kad laišką jam elektroniniu paštu atsiuntė būtent V.Antonovas.
Skolintos mintys
Pasinaudojus nemokama plagiato tikrinimo programa copyleaks.com paaiškėjo, kad trys bukimevieningi.lt ir ekspertai.eu publikuoto teksto pastraipos yra nukopijuotos iš ketverių metų senumo pranešimo spaudai. Teksto autorius, kaip ir V.Antonovas, kalba apie vagiančius valdančiųjų klanus, nugramzdintą sėkmingą banką bei nuskriaustus indėlininkus.
Naudodamiesi „Google“ paieška aptikome ir daugiau straipsnių, kurie pažodžiui atkartoja galimai V.Antonovo mintis. Visuose dėl „Snoro“ griūties agresyviai kaltinami tuometiniai valdantieji, negailima vaizdingų palyginimų bei nepagrįstų teiginių.
Pavyzdžiui, laisvaslaikrastis.lt vasarį publikuotas tekstas agresyviai kritikuoja I.Šimonytę ir konservatorius. Dalis teksto taip pat nukopijuota iš ketverių metų senumo V.Antonovo pranešimo spaudai.
Laisvaslaikrastis.lt sausio mėnesį buvo publikuotas dar vienas I.Šimonytę dėl „Snoro“ bankroto bankroto kaltinantis tekstas. Nors bukimevieningi.lt ir laisvaslaikrastis.lt publikuotų straipsnių autoriai – skirtingi, net 15 proc. turinio – identiškas. Nukopijuotos 9 pastraipos. Dar daugiau, 14 proc. teksto pažodžiui nukopijuota iš iš V.Antonovo pranešimo spaudai.
Kai kuriuos šiuo metu platinamame tekste pateikiamus duomenis galima atsekti iki 2016 m. spalį ekspertai.eu pasirodžiusios publikacijos. Tai buvęs įvadinis tekstas pristatyti „Snoro“ istoriją apžvelgti turėjusiam tinklapiui snorsbank.com. Nuoroda šiuo metu – neveikianti, o domenas neturi savininko.
Manau, kad čia išgalvotos pavardės, – teigė A.Drižius
Keturios 2016 m. publikuoto teksto pastraipos pažodžiui nukopijuotos iš galimai V.Antonovo pranešimo spaudai. Copyleaks.com įrankio duomenimis, 17 proc. šiuo metu socialiniuose tinkluose plintančio teksto be jokių pakeitimų, pažodžiui – nukopijuota iš 2016 m. ekspertai.eu pasirodžiusio teksto.
Išgalvotos pavardės
Tuo tarpu laisvaslaikrastis.lt vadovas A.Drižius 15min aiškino dėl jo žiniasklaidos priemonėje publikuojamų tekstų kokybės nesisielojantis. Anot pašnekovo, nukopijuotos mintys neturi esminio skirtumo pateikiamos medžiagos tikslumui.
„Gali būti (kopijuotas tekstas – aut. past.). Iš esmės kalba eina apie tuos pačius dalykus. Apie „Snoro“ banką, turtą jo ir įstatymų pažeidimus, kurie buvo padaryti jį nacionalizuojant“, – sakė A.Drižius.
Dabar ir metų pradžioje rašytų tekstų autoriais nurodomi Saulius Lipnickas ir Dainius Lapienis. Laisvaslaikrastis.lt savininkas A.Drižius teigė su tekstų autoriais bendravęs tik elektroniniu paštu bei pripažino manantis, kad autorių vardai – išgalvoti.
„Manau, kad čia išgalvotos pavardės. Manau, kad nepasirašytų. Tam, kad pasirašytum straipsnį savo pavarde, reikia labai daug drąsos“, – 15min sakė laisvaslaikrastis.lt vadovas. Pasak jo, pateikiami faktai – teisingi, todėl nėra skirtumo, kieno pavarde pasirašytas tekstas.
„Snoro“ bankrotas
Bukimevieningi.lt ir ekspertai.eu pateikiamame tekste rašoma apie „neteisėtą“ banko nacionalizavimą. Tuo tarpu sprendimas perimti „Snoro“ akcijas priimtas Lietuvos bankui pateikus išvadą, kad „Snoras“ gali susidurti su likvidumo problemomis bei gali tapti nemokus.
Tokie motyvai pateikti 2011 m. lapkričio 16 d. Vyriausybės nutarime. Remiantis jais, galimybę perimti banko akcijas numato Finansinio stabilumo įstatymo 2, 3 ir 8 straipsniai.
Įstatymas Vyriausybei suteikia įgaliojimus dalyvauti banko valdyme perimant jo akcijas tokiais atvejais, kai Lietuvos bankas pateikia išvadą apie komercinio banko finansines problemas, o kartu yra iškilusi grėsmė viso bankų sektoriaus stabilumui.
Todėl sprendimas nacionalizuoti priimtas teisėtai, t.y. laikantis įstatymų. Vyriausybei 2008-2012 m. vadovavęs Andrius Kubilius 15min aiškino, kad sprendimas perimti „Snoro“ akcijas buvo priimtas reaguojant į žemės drebėjimą Lietuvos finansų sektoriuje.
„Pagal pirminius duomenis galvojome, kad dalį banko galima išgelbėti atskyrus gerą dalį nuo blogos. Tačiau Lietuvos bankui gavus prieigą prie visų duomenų, po kelių dienų paaiškėjo, kad problemos yra žymiai didesnės“, – sakė A. Kubilius.
Neįvykusi vagystė
Bukimevieningi.lt pateikiamame tekste rašoma, kad po banko akcijų perėmimo iš jo pavogta 1,2 mlrd. eurų (4 mlrd. litų). Detalių apie vagystę, tiesa, striuka, o pareiškimas palydimas teiginiu „nieko įrodinėti nereikia“.
Straipsnio autorius nenurodo, iš kur paimti įvardijami duomenys, tačiau kai kurie skaičiai sutampa su pateiktais viešai prieinamoje „Bankroto administratoriaus ataskaitoje bankrutavusios akcinės bendrovės banko „Snoras“ kreditoriams“, išleistoje 2012 m. lapkritį.
Įdomu, bet bukimevieningi.lt teigimu pavogta suma, 1,2 mlrd. eurų (apie 4 mlrd. litų), sutampa su bankroto administratoriaus pateikiama „Snoro“ atidėjinių ir vertės patikslinimų suma. Ši suskaičiuota įvertinus tikrąją „Snoro“ vertę, o ne tą, kurią nustatė pats bankas. Dėl to „Snoro“ turtas per mažiau nei mėnesį po nacionalizavimo susitraukė nuo 2,3 mlrd. eurų (8 mlrd. litų) iki 1,1 mlrd. eurų (3,9 mlrd. litų).
„(...) dalies nuosavybės teisė (...) buvo perleista ankstesnių kontrolinį akcijų paketą valdžiusių akcininkų naudai; ir 2011 m. dalis paskolų buvo parduota šalyje nuolatinės buveinės neturinčioms įmonėms (...). Paaiškėjo, kad šių vienetų vertė „Snoro“ apskaitos dokumentuose gerokai pervertinta (...)“, – rašoma bankroto administratoriaus paaiškinime dėl sumažėjusio finansinio „Snoro“ turto.
Tačiau Lietuvos bankui gavus prieigą prie visų duomenų, po kelių dienų paaiškėjo, kad problemos yra žymiai didesnės, – teigė A.Kubilius
Dalis „Snorui“ priklausiusių lėšų buvo laikoma kitose akcininkams priklausančiose finansinėse institucijose, todėl negalėjo būti įtrauktos į bendrą banko turtą. „Snoro“ vertę sumažino ir perskaičiuotas paskolų portfelis bei sumažinta bankui priklausiusių įmonių vertė, kuri buvusi dirbtinai išpūsta.
Į tokią padėtį bankas pateko iki 2009 m. lapkričio 16 d., prieš Vyriausybei perimant banko akcijas.
Nedraudžiamos obligacijos
Tekste netrūksta daugiau kaltinimų. Kalbama apie 12 tūkst. apvogtų „Snoro“ obligacijų savininkų. Bankroto administratorių ataskaitoje rasime, kad per paskutinius 3 veiklos metus „Snoras“ sudarė 12 tūkst. obligacijų sutarčių, kurių bendra vertė siekė 108,69 mln. eurų (375 mln. litų).
Tiesa, smulkiesiems, su banku nesusijusiems akcininkams, priklausė 7 mln. eurų. Likusias obligacijas pirko buvę „Snoro“ pagrindiniai akcininkai – V.Antonovas ir Raimondas Baranauskas.
Vis dėlto obligacijų pirkimo sutartis su banku turėję asmenys galėjo pasijusti apgauti, nes obligacijos, skirtingai nei indėliai, nėra apdraustos investicijų ir indėlių draudimu.
Lietuvos aukščiausiasis teismas, atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimą, 2015-ųjų lapkritį konstatavo, kad už įsigaliojusias „Snoro“ obligacijas išmokos nepriklauso. Tuo tarpu dalis „Snoro“ klientų tikino, kad obligacijas pardavinėję banko darbuotojai tikino, kad obligacijos prilygsta indėliams, todėl yra apdraustos.
Indėlių ir įsipareigojimų indėlininkams įstatymas priimtas 2002 m. birželį. Valstybės draudžiamų indėlių sumą 100 tūkst. eurų prilyginta 2008 m. spalį.
Bukimevieningi.lt ir ekspertai.eu publikuotame tekste pateikiama ir daugiau įvairių skaičių ir sumų. Pasinaudojus „Google“ paieška galima atsekti, kad būtent tokiu formatu jie pirmą kartą pasirodė 2016 m. spalį ekspertai.eu pasirodžiusiame tekste.
2019 m. sausį Generalinė prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą byloje, kurioje dėl didelės vertės žlugusio banko „Snoras“ turto pasisavinimo įtarimai pareikšti buvusiems banko vadovams ir akcininkams R.Baranauskui bei V.Antonovui. Šie kaltinami iššvaistę 0,5 mlrd. eurų.
V.Antonovas dėl sukčiavimo šių metų kovą Rusijoje buvo nuteistas kalėti 2,5 metų. R.Baranauskas taip pat gyvena Rusijoje, kurios teisėsauga atsisako suteikti teisinę pagalbą Lietuvai.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“ programoje, kuria siekiama stabdyti melagingų naujienų plitimą socialiniame tinkle.
