„Mokytojo atlyginimas nepasiveja infliacijos, mokytojas uždirba daug mažiau nei privačiame sektoriuje. Skurdo jausmas išginė mokytojus į gatves, išginė juos užimti ministeriją, išginė dalyvauti renginyje sekmadienį, kuris sutelks mases žmonių“, – sakė G.Landsbergis.
Ilgametės politikos pasekmės?
„Valstietis“, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas pažymėjo, kad rezoliucija siūloma atidėti biudžeto priėmimą ir reformas, o tai reikštų chaosą valstybėje.
„Mes atimtume viltį iš milijono žmonių, kurie tikisi geresnės vaikų ateities, solidesnių pensijų. Manote, tie žmonės lauks, kol mes čia aiškinsimės? Į gatves išeitų ne tūkstančiai, o dešimtys tūkstančių. Ar jūs turite smegenų, teikdami tokią rezoliuciją Seimui? Tai išbalansuotų visą valstybę. Galime politikuoti, bet mąstykime galva“, – piktinosi V.Bakas.
Jo įsitikinimu, viešojo sektoriaus degradacija – ilgametės politikos pasekmės.
„Aš papasakosiu, kaip A.Kubilius girdėjo socialinį dialogą. Buvo 2008 metų galas, mes darėme basų policijos pareigūnų akciją. Dabar ministrė pas streikuojančius mokytojus ateina su tortu, o tais laikais pakliūti pas ministrą pirmininką buvo neįmanoma. A.Kubilius pas tūkstantį pareigūnų išėjo tik tada, kai nusiėmėm batus“, – priminė V.Bakas.
Galime politikuoti, bet mąstykime galva.
„Aš sakiau: „Mes suprantame krizę, bet duokite mums šviesą tunelio gale: priimkite įstatymus, kurie leis reformuoti viešąjį sektorių“. Nusispjauti buvo ponui A.Kubiliui. Tai, ką šiandien sprendžiame, yra jūsų, ponas Kubiliau, darbo pasekmė“, – tęsė V.Bakas.
Siūlo stabdyti bent metams
„Tada buvo krizė. Pasaulinė krizė. Bet aišku, Kubilius kaltas nuo prigimimo, manęs tai nestebina. Tačiau mes siūlome pagaliau atsitokėti, pažiūrėti, ką jūs čia pridirbote, sustabdyti mokesčių reformą bent metams, tokiu būdu atsiras tie 300 mln. eurų, kurie išspręs mokytojų problemą. O po metų pasimokysit, kaip biudžete nepalikti tokios skylės. Po metų reformą bus galima įgyvendini su papildomomis pajamomis, tarkime, iš nekilnojamojo turto“, – V.Bakui atkirto A.Kubilius.
Jis akcentavo, kad rezoliucija buvo užregistruota prieš mėnesį: „Turėkite sąžinės dėl savo valdžios priimtų sprendimų prisiimti atsakomybę.“
„Valstietis” Tomas Tomilinas konservatorių siūlomą rezoliuciją vadino noru kelti chaosą: „Stabdyti biudžetą priėmimo metu mažų mažiausiai neatsakinga. Socialinis dialogas pasaulyje vyksta pavasarį, kur suinteresuotos pusės sutaria, kaip keisis tarifai, kaip didės algos. Jūs darotės pigią reklamą, naudojantis mokytojais.“
Seimo narių dauguma rezoliucijos projektas buvo atmestas.
Atlyginimas nesiekia VDU
Konservatorių rezoliucijoje pažymima, kad pastaruoju laikotarpiu vidutinis darbo užmokestis (VDU) Lietuvoje auga labai sparčiai, po 9–10 proc. per metus.
Tačiau viešojo sektoriaus atlyginimų augimas pastaruoju metu vis labiau atsilieka nuo vidutinių šalies atlyginimų augimo tempų, todėl atskirose viešojo sektoriaus srityse susiklosto vis gilesnė kritinė padėtis: kvalifikuoti darbuotojai palieka viešąjį sektorių, darbo vietos viešajame sektoriuje nepritraukia jaunų kvalifikuotų specialistų. Darbas viešajame sektoriuje darosi vis mažiau patrauklus.
„Nepaisant ne vieną kartą politikų ir įvairių valdžios institucijų deklaruoto siekio didesniais mokytojų atlyginimais įtvirtinti mokytojų profesijos prestižą, vidutiniai mokytojų atlyginimai 2019 ir 2020 metais taps mažesni už VDU, nors 2009 metais vidutiniai mokytojų atlyginimai buvo 30 proc. didesni nei VDU”, – rašoma rezoliucijos tekste.
Jame pažymima, kad Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) atliktų tyrimų duomenimis, EBPO šalyse vidutiniai mokytojų atlyginimai yra vidutiniškai 20 proc. didesni nei tų šalių VDU. Tuo metu Lietuvoje, EBPO duomenimis, jie tesiekia tik 91 proc. VDU. Gydytojų atlyginimai EBPO šalyse 2,56 karto viršija VDU, o Lietuvoje jie siekia tik 1,5 VDU.
„2019 metų valstybės ir savivaldybių biudžeto projekto medžiagoje nėra pateikta tiksli informacija apie susiklosčiusią viešojo sektoriaus atskirų sričių atlyginimų situaciją, nėra duomenų apie Vyriausybės planuojamą šių atlygių raidą per artimiausius 3 metus, bei kaip šią raidą įtakos 2019 metų valstybės ir savivaldybių biudžeto projektas.
Iš jo sprendžiant, net 48 savivaldybių biudžetų pajamos bus mažesnės nei buvo 2018 metais, tai reiškia, kad savivaldybės turės taupyti viešojo savivaldybių sektoriaus darbuotojų sąskaita”, – skelbiama rezoliucijos tekste.
Rezoliucijos projektą parengę parlamentarai siūlo Vyriausybei nedelsiant pateikti Seimui informaciją apie svarbiausių viešojo sektoriaus sričių darbuotojų ilgalaikę ligšiolinę atlyginimų kaitą ir jų augimo perspektyvas 2019, 2020 ir 2021 metais.
Pakeitimai – tik simboliniai
Ketvirtadienį Seime antrąkart buvo svarstomas kitų metų biudžetas – jame nėra papildomų pinigų mokytojų reikalavimams tenkinti, ir dėl to kilo aistros. Patobulintame biudžeto projekte pakeitimai tik simboliniai – kiek daugiau pinigų numatyta viešojo sektoriaus atlyginimams.
Patobulintame projekte Vyriausybė skyrė kiek daugiau išlaidų viešojo sektoriaus atlyginimams – iš viso asignavimus siūloma padidinti 19,7 mln. eurų.
Didžiausią papildomų lėšų dalį – 18,2 mln. eurų – numatoma skirti darbo užmokesčiui didinti, iš kurios daugiausia tenka statutiniams pareigūnams (7,2 mln. eurų), rezidentams (6 mln. eurų), mokytojams, dirbantiems pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas (1,5 mln. eurų), diplomatams (1,5 mln. eurų), Saugomų teritorijų tarnybos darbuotojams (1 mln. eurų), Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams (0,7 mln. eurų).
Tačiau platesni mokytojų reikalavimai, kurie, vertinama, kainuotų 300 mln. eurų, į biudžetą nėra įtraukti – pinigai nebūtų skiriami.
Priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo pedagogams siūloma darbo užmokestį padidinti 10 proc.
Biudžete daugiausiai 5,5 mlrd. eurų, skiriama socialinės apsaugos sričiai.
Pensijų augimui dėl indeksavimo numatyti 212 milijonų eurų, dėl to vidutinės pensijos, turint būtinąjį darbo stažą, didėtų 26,5 euro. Vaiko pinigams didinti numatyti 117 mln. eurų, dėl to vaiko pinigai nuo naujųjų būtų ne 30, o 50 eurų vienam vaikui.
Premjeras nenori išskirti mokytojų
Vyriausybė trečiadienį nusprendė sudaryti derybų grupę dėl viešojo sektoriaus finansavimo iki 2025 metų. Tokio žingsnio imtasi ketvirtą savaitę tęsiantis dalies pedagogų streikams dėl rugsėjį įvesto etatinio apmokėjimo modelio ir didesnių algų.
„Esu ir jaučiuosi atsakingas už tai, kas vyksta valstybėje. Todėl šiandien raginu visas konfrontuojančias puses sudėti ginklus, mesti į šalį asmeniškumus, užbraukti brūkšnį ir imtis konstruktyvių bei konkrečių darbų“, – trečiadienį feisbuke parašė ministras pirmininkas.
„Žengiu pirmąjį žingsnį. Ką tik daviau nurodymą dėl derybinės arba darbo komisijos sukūrimo. Jai bus pavesta sukurti tvarią, ilgalaikę viso mūsų šalies viešojo sektoriaus finansavimo strategiją iki 2025 metų“, – pridūrė jis.
Premjeras teigia, kad kalba eina apie visus be išimties sektorius: nuo mokytojo iki ugniagesio, nuo mediko iki socialinio darbuotojo.
Masinė akcija prie Vyriausybės
Streikuojančių pedagogų premjero žingsnis nenuramino. Kaip ir prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimas skubos tvarka teikti Seimui pataisas, kurios, kaip viliasi prezidentė, sumažins galimybę savaip interpretuoti etatinio apmokėjimo tvarką.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas sakė labai vertinantis prezidentės žingsnį, tačiau streikas kol kas tęsis – mokytojai nori matyti realius žingsnius. Kai kuriose mokyklose jis trunka jau ketvirtą savaitę.
Profsąjunga reikalauja atšaukti etatinio apmokėjimo modelį ir atlyginimus mokytojams kelti 20 proc. jau nuo 2019 metų sausio.
Sekmadienį Vilniuje įvyks masinė protesto akcija „Paskutinis skambutis“. Joje turėtų dalyvauti ne tik pedagogų, bet daugiau nei 40 profesinių sąjungų atstovai. 14 val. numatomos eitynės ir protesto mitingas prie Vyriausybės.
