„Kreipėmės į policiją, to paprašė ir Apeliacinio teismo administracija (ant kurios būstinės Gedimino prospekte buvo pakabinta atminimo lenta – BNS) – įvertinti padarytą veiką. Šiuo atveju tikrai teisėsauga savo tyrimą atliks“, – BNS sekmadienio vakarą sakė V. Benkunskas.
„Tai buvo visiškai neteisėtas, sąmoningas, tyčinis veiksmas siekiant ne kažką pagerbti, ne parodyti kažkokį pagarbos ženklą, bet tiesiog pritraukti visuomenės dėmesį ir išreikšti savo pseudo-patriotizmą“, – opozicinės Vilniaus miesto savivaldybės partijos veiksmą komentavo meras.
Vilniuje sekmadienį popiet pašalinta be leidimo pulkininkui K. Škirpai pakabinta atminimo lenta, kurią penktadienio vakarą pakabino Nacionalinis susivienijimas.
„Šiuo atveju buvo visiškai spjauta į tas demokratinio ir civilizuoto elgesio taisykles, pabandyta įvesti savo tvarką“, – teigė V. Benkuskas.
„Demokratinėje valstybėje tokie veiksmai netoleruotini ir turi būti įvertinami griežčiausiu požiūriu“, – pridūrė jis.
Keliolikos protestuotojų apsupti Vilniaus infrastruktūros prižiūrėtojos „Grindos“ darbuotojai lentą nukabino, nes, savivaldybės atstovų teigimu, ji buvo įrengta neteisėtai.
Nacionalinio susivienijimo vadovai sekmadienį žurnalistams sakė, kad lenta buvo numontuota nepateikus tą pagrindžiančių dokumentų. Partijos lyderis Vytautas Radžvilas sakė, kad pakabinti lentą nuspręsta, nes partija trejus metus nesulaukė savivaldybės leidimo įamžinti K. Škirpos atminimą.
Pasak sostinės mero, Nacionalinio susivienijimo atstovai reiškia pasipiktinimą „negirdint kitų argumentų, kad yra kitokių nuomonių dėl tokios lentos pakabinimo“.
Be to, anot jo, nepritarimą istorinės atminties įamžinimui ant Lietuvos apeliacinio teismo pastato ne kartą yra išsakiusi ir pastatą valdanti Nacionalinė teismų administracija.
„Šiuo atveju ne viskas vyksta pagal kiekvieno individualaus politinio veikėjo norą arba supratimą, bet tam ir yra nustatytos taisyklės, kad išnagrinėjus visus klausimus priimami sprendimai. Patinka, ar nepatinka, bet jų visiems reikia laikytis. Šiuo atveju, priešingi veiksmai tik sąlygoja destrukciją, susipriešinimą“, – kalbėjo V. Benkunskas.
Jo teigimu, Vilniaus mieste jau kelis metus galioja „tikrai subalansuotos ir civilizuotos“ istorinės atminties įamžinimo taisyklės: „Kur prie vieno stalo gali susėsti ir diskutuoti skirtingų požiūrių žmonės, visuomenininkai.“
Atminimo lenta K. Škirpai nukabinta apie 16.20 val., teritoriją aplink aptvėrus tvora. Šalia susirinkę keliolika protestuotojų ją nuimant skandavo „gėda“, „vatnikai“, „okupantai“, „bolševikai“, „rašistai“, panašias skanduotes.
Gedmino prospektu taip pat žygiavo eisena 1941-ųjų metų birželio 23-iosios sukilimui paminėti, joje dalyvauja keliasdešimt žmonių. Jie buvo nešini Lietuvos vėliavomis, sukilimo simbolika.
Vilniaus miesto tarybos narys ir Nacionalinio susivienijimo atsakingasis sekretorius Almantas Stankūnas teigė, kad nuėmus lentą, Nacionalinis susivienijimas sieks savo poziciją ginti teisiniu keliu, kreipsis į advokatus.
Kazys Škirpa yra prieštaringai vertinamas praėjusio amžiaus lietuvių diplomatas ir karininkas.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) išvadoje K. Škirpos veikla Antrojo pasaulinio karo metais vertinama nevienareikšmiai. Teigiama, kad jis buvo „Lietuvos patriotas, daug jėgų skyręs Nepriklausomos valstybės kūrimui bei pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui organizavimui“, kita vertus, 1940–1941 metais jo veikloje „būta ir antisemitizmo apraiškų“.
Pasak centro, K. Škirpai, jo vadovaujamai Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) organizacijai galima prikišti tai, kad antisemitizmas joje buvo iškeltas į politinį lygmenį ir „tai galėjo paskatinti dalį Lietuvos gyventojų įsitraukti į Holokaustą“. Organizacija siūlė žydus išvaryti iš Lietuvos. Centras pažymėjo, kad apie nacių planus vykdyti Holokaustą LAF nariams Antrojo pasaulinio karo išvakarėse nebuvo žinoma.
Dėl aiškaus K. Škirpos asmenybės vertinimo nesutaria ir kiti istorikai.
