Lietuvos komunistų partijos narys prasidėjus atgimimui buvo palaikomas Persitvarkymo Sąjūdžio, aktyviai dalyvavo atkuriant Lietuvos nepriklausomybę. Pristatydamas atsiminimų knygą „Ėjau minų lauku“, sako, būtinai turėjęs ją parašyti, nes „ žino daug tokių dalykų, kurių daugelis nežino visiškai“. Pavyzdžiui, kad ir tai, jog už Lietuvos atsiskyrimą nuo Sovietų Sąjungos TSKP CK Politiniame biure jis yra pasisakęs dar 1989-ųjų rudenį.
„Tiesiog pasakiau Gorbačiovui, kad visur rašo, jog respublikos laisvos, nors taip nėra. Jie įpykę sako: „Jūs visi rašėt biografijoj, kad pripažįstat programą, įstatus, o dabar niekas nepripažįstat, – jus reikia šalint iš partijos.“ O aš jiems sakau: palaukit, mano ir jūsų amžius beveik atitinka, tai kada mes rašėm priėmimą į partiją, tada buvo ir Stalino programa, po to – Chruščiovo, po to – Brežnevo. Tai juk nė vienas jūsų dabar nevykdot tos programos – visus čia esančius reikia šalinti. Tuomet nutilo ir nutilo, o nutarė mane sustabdyti Maskvoj. Davė komandą mane sulaikyti Maskvoj, o aš vis tiek pabėgau“, – pasakoja V. Beriozovas.
Tiesiog pasakiau Gorbačiovui, kad visur rašo, jog respublikos laisvos, nors taip nėra
Signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė prisimena, kad suvokdamas sudėtingą to meto geopolitinę situaciją Beriozovas tvirtai balsvo už Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą 1990 m. kovo 11 d.
„Tada klausimas buvo vienas ir vienintelis – kada (šiandien ar rytoj) skelbti Lietuvos valstybės atkūrimą. Diskusija buvo labai solidi, rimta ir, žinoma, devynių, kurie buvo remti ne Sąjūdžio, o komunistų partijos, ten nebuvo. Atsiveria durys, įeina V. Beriozovas, sako: „aš čia ne ne ne, bet aš turiu pasakyti, kad 9 balsai yra.“ Ir uždarė duris“, – prieš kelis dešimtmečius vykusią diskusiją atpasakoja B. Valionytė.
Vardinėje balsavimo dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo kortelėje V. Beriozovas ryžtingai yra užbraukęs „ne ir susilaikė“ ir palikęs „taip“.
