V.Blinkevičiūtės nuomone, šios Vyriausybės silpnybė yra komandinio darbo stygius.
Iš to, kaip veikia ir kalba ministrai, jai susidaro įspūdis, kad dirbama pavieniui, o ne bendrai.
Kaip pavyzdį socialdemokratė minėjo situaciją dėl elektros energijos rinkos liberalizavimo, išsiskiriančias ministrų pozicijas dėl minimalios mėnesio algos didinimo.
„Tai ar jie susėda prie bendro stalo ir kada nors tariasi kartu? Aptaria tas problemas ar kiekvienas dirba individualiai?
Vyriausybės silpnybę aš matau tame, kad nėra komandinio darbo, o kiekvienas dirba individualiai, taip, kaip moka, taip, kaip išmano“, – 15min video laidai „15/15“ sakė Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkė europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė.
Nuostolis biudžetui, bet ne žmonėms
– Europoje daug nerimo, nežinios, būgštavimų dėl to, kas gi mūsų laukia šį rudenį, šią žiemą. Lietuvoje – taip pat. Stebime didžiulį energijos kainų augimą, su nerimu laukiama šildymo sezono, kaip aiškėja, dujų saugykla Latvijoje vis dar nėra pakankamai pripildyta ir taip toliau.
Užsienio reikalų ministras, didžiausios valdančiosios partijos pirmininkas G.Landsbergis sakė, kad nežada lengvų metų. Vis dėlto davė žodį, kad išgyvensime juos. Ar tikite jo pažadu?
– Tiesą pasakius, gyvas į žemę nelįsi. Išgyventi, matyt, teks. Tačiau kaip, kokiomis sąlygomis, kokia kaina?
Nes iš tikrųjų energetikos kainos auga kaip ant mielių: elektros, dujų kainos. Ir tai jau ne pirmas mėnuo, tęsiasi turbūt visus šiuos metus. 
Auga ir prekių, paslaugų kainos. Ir maisto kainos, pasižiūrėkite, kokias aukštumas pasiekė.
Mes tiesiog pirmaujame Europos Sąjungoje pagal infliacijos lygį – 21 proc. ar netgi daugiau pasiekė.
Pasakyti, kaip pasakė konservatorių partijos lyderis G.Landsbergis, kad vis tiek išgyvensime, dovanokite, bet tai man skamba ganėtinai ciniškai ir nepagarbiai.
Išgyventi tai teks, bet iš valdžios pusės, iš valdančiųjų pusės reikia sprendimų, kad tas gyvenimas nebūtų kaip išgyvenimas.
Kad kažkiek žmogus jaustų, jog juo rūpinasi valdžia, kurią jis išrinko, nes yra atsakinga už tai. Kad priima sprendimus tuos, kurių reikia, jog šiek tiek būtų amortizuotas tas kainų kilimas.
Dabar to nematyti. Dabar vis mes dar laukiame to kažkokio mistinio plano, kuris bus pateiktas, kurį pažadėjo ne vieną kartą, kaip supratau, premjerė I.Šimonytė mūsų šalies prezidentui G.Nausėdai.
Tačiau šiandien, kai kalbamės, to plano vis dar nėra. Tiktai iš to plano girdime atskirą detalę, kad premjerė pasakė, jog reikės gal netgi 1 mlrd. eurų, kurį reikėtų skirti kompensuoti tas išaugusias kainas.
Bet argi tik to užteks? Žinoma, kad ne. Žinoma, kad ne.
Žiūrėkite, rugsėjo 9 dieną renkasi Europos Sąjungos energetikos ministrai – viskas, čia pat. Kokia Lietuvos pozicija?
Su kokiais siūlymais, aptartais, apmąstytais Lietuvoje, gal netgi ir su kitų šalių energetikos atstovais, energetikos ministrais, važiuos mūsų energetikos ministras Dainius Kreivys?
Mes to negirdime. Mes to nežinome. Gal jis kur nors po stalu tuos siūlymus ir turi. Bet ar tai gerai?
Nes iš tikrųjų mes jau girdime ir matome, kad kitos valstybės narės priima tam tikrus sprendimus arba siūlo tam tikrus sprendimus.
Pažiūrėkite, kokios elektros kainos – 2–3 kartus išaugo žmonių sąskaitos už elektrą ir dar, matyt, didės.
Tik kažkodėl nesiryžtama nieko pasiūlyti, kad šiek tiek būtų amortizuojama elektros kaina, išskyrus tuos 9 centus, kur neaišku, kaip bus pasibaigus šiems metams, nuo kitų metų.
Sako, reikia vis laukti, kaip tos kainos šuoliuos, kokie makroekonominiai rodikliai bus. Žmonėms tai visai nesvarbu.
Paprastam žmogui svarbu, kad valdžia pasakytų: mes tikrai padarysime, mes turime sukaupę lėšų, jūs tikrai nenukentėsite, nes tai yra mūsų atsakomybė, mūsų atsakomybės laukas.
Kodėl, pavyzdžiui, nepadarius pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos elektrai, kaip tai padarė Ispanija? Priėmė sprendimą, kad ispanai dabar moka tik 5 proc. PVM tarifą už elektrą.
– Na, bent jau premjerė sako, kad tam tikros PVM lengvatos tikrai, matyt, nebus svarstomos. Čia, aišku, daugiau buvo kalbama apie lengvatas maisto produktams ir panašiems dalykams. Kaip tai matytumėte?
Šiuo metu iš tiesų labai koncentruojamasi į energijos kainas, tam tikras kompensacijas. Bet ar nereikėtų žvelgti šiek tiek plačiau? Opozicija darbotvarkėje turi visą laiką tą PVM lengvatą maisto produktams.
– Pritariu jums. Žinoma, kad mes turime žvelgti gerokai plačiau. Nes maisto produktų kainos, pažiūrėkite, kiek pas mus išaugo – vėlgi gerokai virš 20 proc. – 24–25 proc.
Tai yra didžiausias maisto produktų kainų šuolis tarp visų Europos Sąjungos valstybių.
Tuo tarpu kaimyninėje Lenkijoje paaugo 12 proc. ir jie jau sako, kad katastrofa, šitiek išaugo maisto produktų kainos.
O pas mus daugiau negu dvigubai daugiau ir mes sakome: ne, ne, jokiu būdu mes negalime pamažinti PVM tarifo nuo 21 proc. šiek tiek mažiau. Pavyzdžiui, 9 proc. ar 5 proc. padaryti maisto produktams. Nors kitos šalys tą padarė.
– Bet tai – nuostolis biudžetui.
– Bet tai ne nuostolis žmonėms, kurie kiekvieną dieną perka tą maistą.
Taip, aš sutinku su jumis, kad, matyt, Vyriausybė eina pačiu lengviausiu keliu. Nes PVM yra tiesiog lengviausia surinkti.
Kaip ir nieko daryti nereikia, pats jis sau kapsi, ypač – sunkmečiu, kada infliacija įsisukusi kaip reikiant, žmonės moka daug daugiau už tą patį produktą ar prekę, paslaugą ir į valstybės biudžetą sukapsi PVM.
Sukti galvos nereikia ir sako: va, skirsime milijardą. Tai tas pats milijardas atkapsėjo dėl to, kad nesiėmėme jokių priemonių, jog sumažintume maisto produktų kainas.
Bet kada mes kalbame apie būtiniausius maisto produktus, tai tą jau seniausiai reikėjo padaryti.
Aš niekaip nesuprantu, kodėl mes likome bene vieninteliai – gal dar, be mūsų, yra pora valstybių, o kitos 24 Europos Sąjungos valstybės taiko maisto produktams nuolaidas ir netgi nulinį tarifą.
– Bet, sako, kad mūsų verslai yra tokie, jog nukapsėtų galbūt jiems tam tikras sumažinimas, o ne gyventojams į naudą.
– Pirmiausia man labai gaila ir aš negaliu pateisinti tokio požiūrio į verslą.
Lietuvoje vis daugiau yra socialiai atsakingo verslo.
Tikrai, jeigu su verslininkais susėsi prie bendro stalo ir tarsiesi dėl to, kad yra sunkmetis ir sudėtingas laikotarpis visiems mūsų žmonėms – ir verslininkams taip pat, jie tikrai, ko gero, suprastų, kad visi bendrai turime prisiimti šitą sudėtingą naštą.
Ir tą požiūrį tiesiog reikia keisti, o ne iš anksto žiūrėti į kiekvieną verslininką kaip į kokį nors nusikaltėlį, ko aš tikrai negaliu niekaip pateisinti.
Atvirkščiai, aš šiuo sudėtingu laikotarpiu matau dar ir kitą problemą – ir gan didelę problemą, kur kol kas negirdžiu jokių valdžios žingsnių, kokių sprendimų imsis.
Pasižiūrėkite, išaugusios energetikos kainos labai palietė ir verslą bei darbo vietas. Kiek įmonių stabdo savo veiklą, išleidžia darbuotojus į prastovas ir neaišku, ar jos toliau galės veikti.
Čia – ir „Achema“, čia – ir „Snaigė“ šaldytuvai, čia – ir „Akmenės cementas“, čia – ir daugelis galbūt kitų dar neįvardytų įmonių ar verslų, kurie iš tikrųjų yra stabdomi, pristabdomi.
Tai vėlgi tiesiogiai paveiks mūsų žmonių gyvenimus. Žmonės neteks pagrindinio pragyvenimo šaltinio, neteks darbo ir neteks pajamų, neteks atlyginimų.
Čia yra lazda su dviem galais. Jeigu į tai nebus kreipiamas dėmesys – kaip padengti energetikos kaštus tam tikra prasme įmonėms, tai irgi nieko gero nebus.
Taip kad čia jau reikia šiandien, reikėjo jau vakar turėti tuos siūlymus, nes buvo žadėta dar birželio mėnesį – Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, prisimenate, žadėjo, kad susėsime prie bendro stalo tiek valdantieji, tiek mes, opozicijos atstovai, ir tikrai ieškosime sprendimų, kurių reikia mūsų žmonėms.
– Bet Vyriausybė, konkrečiai – premjerė Ingrida Šimonytė, aiškina, kad reikia sulaukti tų naujausių tam tikrų makroekonominių rodiklių, jog matytume, kur link eina mūsų ekonomika, kaip atrodo ta sveikata, kad būtų galima imtis ir žinoti, kokių sprendimų reikia.
Tai ar čia jums ne logiškas paaiškinimas ir motyvas?
– Na, ne. Aš ne visai su tuo norėčiau sutikti. Čia tiesiog pasiteisinimas.
