Tokias mintis politikė išsakė šeštadienį per partijos tarybos posėdį. Jo metu V.Blinkevičiūtė negailėjo kritikos Vyriausybės sprendimams ir komunikacijai.
-
V.Čmilytė-Nielsen: pasitikėjimas visais ministrais koalicijoje yra pakankamas
-
Prekybininkai: neturint galimybių paso – durys į vaistines prekybos centruose užsivers
-
Dešimt valdančiųjų iniciatyvų šį rudenį, kurios palies mūsų pinigines
-
SAM: lauko kavinės nuo pirmadienio bus atviros ir neturintiems galimybių paso
Socialdemokratai, pasak partijos pirmininkės, pripažįsta skiepų naudą kovoje su COVID-19 pandemija.
Bet nesiskiepijantys esą taip pat turi būti gerbiami.
„Būtina gerbti kitų mūsų piliečių nuomonę, kurie abejoja skiepytis, ar ne. Ir čia reikalingas atskiras individualus priėjimas prie kiekvieno to žmogaus“, – kalbėjo V.Blinkevičiūtė.
Ji kritiškai atsiliepė apie Vyriausybės svarstymus nemokėti ligos išmokos nepasiskiepijusiems ir apsirgusiems COVID-19.
Niekas nedavė teisės atimti iš jų sveikatos draudimo išmokų. Šito tikrai nepalaikysim
„Klausykit. Iki kokio lygio nuėjom. Tai yra gyvi žmonės, turintys šeimas, turintys vaikus, ir reikia į juos realiai įsigilinti. Niekas nedavė teisės atimti iš jų sveikatos draudimo išmokų. Šito tikrai nepalaikysim“, – kategoriškai kalbėjo partijos lyderė.
„Nemačiau tokio chaoso“
Galimybių paso taikymo ribas ji siūlė apibrėžti įstatymu.
„Galimybių pasas negali būti žmonių diskriminavimo įrankis. Ir pirmiausia galimybių pasas negali riboti mūsų žmonių prieigos prie bazinių reikalingų dalykų – sveikatos apsaugos, švietimo, socialinės apsaugos ir kitų dalykų“, – dėstė LSDP pirmininkė.
Kalbėdama apie migracijos krizę, V.Blinkevičiūtė pažymėjo, jog dėl jos Lietuvoje nereikia pasienio ruožuose įvedinėti nepaprastosios padėties – esą užtenka ekstremalios situacijos statuso.
Ji reiškė nuostabą dėl to, kaip šiuo klausimu komunikavo ministrai.
„Vidaus reikalų ministrė A.Bilotaitė sako, jog pasienio ruožuose savivaldybėse turi būti nepaprastoji padėtis. Už pusvalandžio išstoja krašto apsaugos ministras A.Anušauskas, sako, ne, nereikia jokios nepaprastosios padėties.
Mano mielieji, aš aštuonerius metus išdirbau ministre ir nemačiau tokio chaoso, kad tokiais svarbiais, jautriais visapusiškai Lietuvai klausimais Vyriausybės nariai neišdiskutuoja ir nepriima svarbių sprendimų“, – kalbėjo V.Blinkevičiūtė.
Lietuva, pasak jos, neturi tinkamo fizinio barjero pasienyje su Baltarusija ir už tai, politikės vertinimu, atsakingos visos valdžios:
„Visi turi prisiimti atsakomybę, kad šito darbo nepadarėme, kol gyvenimas neprivertė padaryti.“
Dabar, LSDP vedlės teigimu, Lietuvai reikia dirbti su migrantų išsiuntimu, o Europos Sąjungai – peržiūrėti ir keisti migracijos politiką.
„Negalima klijuoti etikečių“
Bendrai vertindama Vyriausybės darbą, V.Blinkevičiūtė teigė čia pasigendanti politinės vadybos.
„Pagrįstai mūsų žmonės kritikuoja Vyriausybę, yra nusivylę jos veikla ir todėl rekordiškai krito pasitikėjimas jos nariais. Akivaizdu, kad kai kurie ministrai padarė nemažai klaidų“, – komentavo ji.
Politikė aiškino, jog Vyriausybės komunikacija sėja paniką ir nežinomybę, esą pirmiau reikėtų apsvarstyti, o tik vėliau iškomunikuoti sprendimus.
„Didelė žala yra daroma ir tada, kada Vyriausybės nariai, ar netgi premjerė, savo komunikacijoje išsako tokius dalykus, jeigu nepatinka, po ketverių metų išsirinksit.
Negalima šitaip. Tai, kad išrinko, tai, kad suformavai Vyriausybę, kad vadovauji ir dirbi joje, tu atsakai už visus Lietuvos žmones“, – tęsė V.Blinkevičiūtė.
Pasak jos, valdžia žmonėms klijuoja „maršistų“, „vakserių“ ir „antivakserių“ etiketes.
„Negalima klijuoti etikečių, sluoksniuoti žmonių. Tai yra didelė žala suskaidant ir supriešinant mūsų valstybę“, – teigė V.Blinkevičiūtė ir ragino valdančiuosius siekti pilietinio ir socialinio dialogo su visuomene.
Nemato reikalo rašytis susitarimo su opozicija
Politikė teigė, jog LSDP frakcija Seime nemato reikalo rašytis opozicinių frakcijų susitarimo dėl koalicijos vien tam, kad galėtų turėti opozicijos lyderio postą.
„Mums posto nereikia. Mums reikia darbų, kuriuos mes atliekame. <...> Bet tą puikiausiai galim padaryti be jokių susirašymų, susisiejimų. Žiūrėk, susirašė, suskilo, susiskaldė, susipyko, susiėdė, išsiskirstė ir pasibaigė viskas. Mums to nereikia. Mes pajėgūs dirbti kaip rimta partija“, – aiškino partijos lyderė.
Žiūrėk, susirašė, suskilo, susiskaldė, susipyko, susiėdė, išsiskirstė ir pasibaigė viskas. Mums to nereikia.
V.Blinkevičiūtė atkreipė dėmesį ir į augančių kainų problemą.
Socialdemokratai, pasak jos, suformavo siūlymus Vyriausybei, kurie turėtų amortizuoti kainų kilimą:
-
peržiūrėti ir taikliau naudoti socialinius ir finansinius instrumentus, didinančius gyventojų pajamas: per neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) korekcijas; taip pat socialiai teisingesnius mokestinius pakeitimus (pavyzdžiui, progresyvesnį gyventojų pajamų mokestį apimantį visas gyventojų pajamas, nepriklausomai nuo jų kilmės) – tokie pakeitimai sumažintų mažas ir vidutines pajamas gaunančiųjų nelygybę; didinti stambaus kapitalo ir didelio turto apmokestinimą siekiant didesnio biudžeto perskirstymo;
-
įgyvendinti kompleksines priemones dėl pagalbos šeimoms: nustatyti didesnę universalią išmoką gimus vaikui (ar įsivaikinus); užtikrinti bent jau vienos ar dviejų dienų per savaitę vaikų iki vienerių metų priežiūrą lopšeliuose; siekti, kad visos mokymo priemonės mokyklose būtų nemokamos; didinti nemokamo maitinimo mokyklose apimtį ir gerinti jo kokybę;
-
realiai įgyvendinti Vyriausybės susitarimus, kurie leistų didinti viešajame sektoriuje dirbančiųjų (mokytojų, medikų, dėstytojų, pareigūnų, kultūros srities, socialinių darbuotojų ir kt.) algas; spartinti senatvės pensijų didinimą; skatinti darbdavius, kurie sąžiningai elgiasi ir tariasi su savo darbuotojais – pavyzdžiui, suteikiant prioritetą viešuosiuose pirkimuose visoms įmonėms, kuriose galioja kolektyvinės sutartys;
-
„žaliuosius“ mokesčius įvedinėti tik užtikrinant, kad jie nesmogs silpniausiesiems;
-
valstybiniame energetikos sektoriuje skatinti konkurenciją ir peržiūrėti valstybės įmonių pelningumo kriterijus;
-
išlaikyti egzistuojančią 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą šildymui; nustatyti lengvatinį 9 proc. PVM elektros ir dujų tarifams buitiniams vartotojams; bendradarbiaujant su savivaldybėmis, peržiūrėti priemonių, kurios padeda mažiausias pajamas gaunantiems asmenims padengti šildymo ir komunalines paslaugas veiksmingumą ir prieinamumą; atkreipti dėmesį į smarkiai įsiskolinusių žmonių padėtį peržiūrint egzistuojančias skolų išieškojimo tvarkas pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms;
-
nors darbdavių atstovai nepalaiko, imtis planų nuo 2022 m. didinti minimalią mėnesio algą (MMA) iki 730 eurų, kaip ir sutarta su profesinėmis sąjungomis; darbuotojų, kurie gauna fiksuotą darbo užmokestį iš valstybės biudžeto pajamas didinti koreguojant valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį.
