„Linkėčiau, kad mes sulaukę šventų Velykų ir pabaigtume tas kalbas. Tai būtų geriausia“, – Žinių radijui penktadienį sakė europarlamentarė.
Prezidentūra šią savaitę patvirtino, jog G.Nausėda 1988 metų gegužę įstojo į Komunistų partiją, šis vėliau tai pavadino jaunystės klaida, tačiau teigė įžvelgiantis „medžiojimo būseną“, kuri „tampa labai sisteminga“ artėjant 2024 metų prezidento rinkimams.
G.Nausėda teigė nepadaręs formalaus pažeidimo, kai kandidatuodamas į prezidentus 2019 metais Vyriausiosios rinkimų komisijos anketoje neatsakė į klausimą, kokios partijos, politinės organizacijos nariu yra arba buvo, tačiau pripažino, jog to nepadaryti buvo klaida.
Šiai pozicijai pritarė ir V.Blinkevičiūtė.
„Būtų buvę geriau, kad jis anketoj dalyvaudamas rinkimuose į prezidento postą būtų tai nurodęs, kad kažkada jaunystėje buvo įstojęs į Komunistų partiją ir dabar nebūtų tokių visokių čia peripetijų, kalbų ir taip toliau, – sakė ji. – Tai būtų buvę geriausia. Svarbiausia, kad (...), pats prezidentas supranta, kad tai buvo klaida.“
Vis dėlto ji sakė, kad apie medžioklę prakalbęs prezidentas, kaip aukštas valstybės politikas, turėtų suprasti, jog visada yra stebimas oponentų.
„Politikui, patyrusiam politikui, matyt, yra visą laiką suvokiama, kad ta medžioklė, kaip mes ją bepavadintume, vyksta nuolat ir prieš rinkimus, ir po rinkimų. Kol tu esi politikoje, tu visą laiką turi žinoti, turi suprasti, ypatingai, kai užimi aukštas pozicijas, kad nuolat esi stebimas, kad kiekvienas tavo veikimas ar neveikimas yra vertinamas, vienų palaikomas, kitų ne, politinių oponentų. Tokie yra realybė politikoje ir kitokia ji niekada nebuvo ir nebus“, – kalbėjo ji.
Vis dėlto ji kritikavo ir valdančiuosius Tėvynės sąjungą – Lietuvos krikščionis demokratus, teigdama, jog „konservatorių partija, deja, turiu pasakyti, labai dažnai pasižymi tuo, jog mėgsta skaldyti visuomenę, žmones rūšiuoti, kelti skeletus ar panašiai. Iš tikrųjų ar to reikia?“
Kalbėdama apie tokias iniciatyvas kaip pripažinti Komunistų partiją nusikalstama, V.Blinkevičiūtė sakė, kad praėjus 33-ejiems metams nuo nepriklausomybės atgavimo reikėtų liautis „rūšiuoti, kiršinti, padaryti taip, kad žmonės nuolat jaustųsi kažkaip nesaugiai, kad vienas į kitą žiūrėtų įtartinai“.
Ji priminė, kad anuomet Komunistų partijai priklausė labai daug Lietuvos žmonių, tarp jų – ir kai kurie Sąjūdžio nariai, Nepriklausomybės akto signatarai.
„Ir pagaliau tie žmonės tikrai savo darbu įrodė, kad jie yra lojalūs Lietuvai, kad jie dirba, kad jie tikrai nepriklausomoje Lietuvoje nemažus darbus yra nuveikę. Tai tikrai nemanyčiau, kad tai yra reikalinga daryti ir vėl sukiršinti“, – kalbėjo V.Blinkevičiūtė.
„Man atrodo, ar čia nėra vėl tas siekimas valdančiųjų konservatorių paimti ir nukreipti dėmesį nuo tikrai svarbių ir būtinų dalykų mūsų valstybėje, kurių yra begalės, tačiau sprendimai dėl rimtų dalykų niekaip nepriimami, jie vėluoja, nerandama sutarimo, nevyksta dialogas, nėra įsiklausymo... Kitaip sakant, tas politinės kultūros lygis į tokias žemumas nusirito, kad tai tikrai pirmiausia blogai yra Lietuvos žmonėms, kada politikai šitaip elgiasi“, – teigė ji.
