„Vieno dalyko, kur tikrai negalėtume pritarti, nes buvo girdimos tokios kalbos iš valdančiųjų konservatorių, dėl PVM mokesčio padidinimo. Pas mus jau ir taip vartojimas pakankamai brangus, maisto produktai pakankamai brangūs, todėl užkrauti žmones dar tokiu mokesčiu (...) būtų neišmintinga ir tam mes negalėtume pritarti“, – Žinių radijui penktadienį sakė V.Blinkevičiūtė.
„Reikėtų galbūt su verslu pasitarti, kaip dėl pelno mokesčio, jis mažesnis mūsų valstybėje nei aplinkinėse, 15 proc., reikia šitą dalyką įvertinti ir pasverti, galbūt būtų galima panaudoti, galbūt būtų galima žiūrėti dėl skolinimosi galimybių“, – teigė ji.
Socialdemokratai jau anksčiau kaip vieną iš būdų didinti finansavimą gynybai siūlė išleisti obligacijų.
„Mūsų žmonės galėtų jas įsigyti ir taip daro ne viena valstybė tokiais sudėtingais laikotarpiais, kai šalia mūsų vyksta karas. (...) Žmonės jei būtų pasirengę pirkti obligacijas, jie gautų palūkanas, procentus, Finansų ministerija paruoštų mechanizmą, kaip tai veiktų“, – teigė V.Blinkevičiūtė.
Visgi ji sako abejojanti, ar artimiausiu metu dėl artėjančių rinkimų pavyks susitarti dėl gynybos mokesčio, pasak jos, sprendimus, tikėtina, turės priimti nauja Vyriausybė.
„Suprantu, kad reikėtų rinkimus atidėti į šoną ir apie tai negalvoti, nes susitarti dėl gynybos yra kaip niekada svarbu, bet matau, kad net valdančiojoje daugumoje tarp atskirų partijų yra nesutarimų, todėl, matyt, sprendimus teks priimti naujai Vyriausybei“, – teigė V.Blinkevičiūtė.
Premjerė Ingrida Šimonytė sausio pradžioje parengė raštą, kuriame numatyta pakviesti partijų vadovus, verslo, profesinių sąjungų atstovus tartis, iš kokių šaltinių būtų galima finansuoti krašto gynybą, kai nustos galioti dvejiems metams įvestas bankų solidarumo mokestis.
Gynybos mokesčio idėją iškėlė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Prezidentūrai anksčiau sukritikavus 2024 metų gynybos biudžetą, kad jame nėra numatyta lėšų Valstybės gynimo taryboje patvirtintam planui Lietuvos kariuomenėje kurti sausumos diviziją.
Konservatoriai pažadėjo imtis telkti partijų paramą, kad būtų sutarta dėl naujo mokesčio, o jis galėtų įsigaliotų 2025 metais. Politikai svarsto, kad krašto apsaugos finansavimui auginti galėtų būti didinami, pavyzdžiui, PVM ar pelno mokesčio tarifai.
