Apklausos duomenimis, palankiai vertinančių Seimo pirmininkę gyventojų dalis sumažėjo nuo 32,8 proc. gruodį iki 23,5 proc. vasarį, tuo metu neigiamai vertinančiųjų išaugo nuo 37,8 gruodį iki 51,2 proc. vasarį.
V.Čmilytė-Nielsen 15min teigė, kad tokie reitingai nebuvo netikėti.
„Na, manęs nenustebino toks rezultatas, nes per pastarąsias kelias savaites buvau labai neigiamo informacinio fono sukūryje, tai kažko panašaus ir tikėjausi“, – komentavo Seimo pirmininkė.
15min primena, kad V.Čmilytė-Nielsen buvo priversta aiškintis, ar nenutekino informacijos apie pradėtą tyrimą tuometinio parlamentaro, konservatorių frakcijos atstovo Kristijono Bartoševičiaus atžvilgiu. Pati politikė neigė tai dariusi.
Paklausus, ar į šiuos reitingus žiūri rimtai, politikė atsakė teigiamai.
„Aš kiekvienus reitingus vertinu, jie rodo tam tikras tendencijas, o šie konkretūs reitingai, aš ir tikėjausi, kad po to labai neigiamo fono, po kaltinimų visiškai nepagrįstų, kurie mano adresu skriejo pakankamai ilgą laiką, ne vieną dieną o kelias savaites, natūralu, kad tam tikras efektas yra“, – teigė V.Čmilytė-Nielsen.
„Vilmorus“ apklausa parodė, kad populiariausių partijų trejetuke išliko ir valdantieji konservatoriai. Vasarį vykdytos apklausos duomenimis už Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partiją rinkimuose balsuotų 10 proc. rinkėjų (gruodį – 9,7 proc.).
Tuo tarpu gyventojų palankumas Liberalų Sąjūdžiui sumažėjo – partiją palaikytų 3,3 proc. (5,4 proc. gruodį).
„Na, man atrodo šiek tiek keistai ir galbūt net paradoksaliai, kad viso tikrai rimto ir sunkaus pedofilijos klausimo kontekste, atrodo, tas neigiamas efektas nukreiptas į mane, nors aš niekaip prie to nei politiškai, nei kažkaip kitaip nesu susijusi, bet tokie paradoksai politikoje kartais atsitinka“, – komentavo V.Čmilytė-Nielsen.
Paklausta, ar apklausos rezultatai gali turėti įtakos artėjančiuose savivaldos rinkimuose, Seimo pirmininkė teigė pasitikinti Liberalų Sąjūdžio kandidatais.
Turime daug puikių kandidatų ir viliuosi, kad šie pabangavimai Seime jiems jokios blogesnės įtakos neturės.
„Viskas gali turėti įtakos, bet savivaldos rinkimai – jie labiausiai yra apie vietos indėlius, apie bendruomenių žmones ir aš labai tikiu ir pasitikiu Liberalų Sąjūdžio kandidatais, tikrai turime daug puikių kandidatų ir viliuosi, kad šie pabangavimai Seime jiems jokios blogesnės įtakos neturės“, – teigė politikė.
Apklausa parodė, kad palankiausiai vertinami politikai išlieka prezidentas Gitanas Nausėda, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ir socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė, tačiau prezidento reitingai per du mėnesius smuko labiausiai iš šio trejetuko.
Apklausos duomenimis, G.Nausėdą palankiai vertina 57,4 proc. (gruodį – 61,3 proc.), nepalankiai – 21,7 proc., į A. Anušauską teigiamai žiūri 43,6 proc. (45 proc. gruodį) gyventojų, neigiamai – 28,4. V. Blinkevičiūtę palankiai vertina 41,5 proc. (44 proc. gruodį), nepalankiai – 29,7 proc. apklaustųjų.
Politologai: nuosmukis bus trumpalaikis
15min kalbinti politologai Liberalų Sąjūdžio ir Seimo pirmininkės reitingų nuosmukį įvardijo kaip momentinį, žmonių reakciją siedami su V.Čmilytės-Nielsen matomumu K.Bartoševičiaus skandalo fone.
„Aš manau, kad čia yra reakcija į K.Bartoševičiaus parlamentinį duomenų nutekėjimo ar nenutekėjimo skandalą. Kadangi Seimo pirmininkės pateikti atsakymai buvo nepilni, pildomi, tai, matyt, susidarė įspūdis, kad ta informacija buvo dozuojama. Ir, ko gero, tai galėjo prisidėti prie bendro vertinimo“, – sumažėjusį gyventojų palankumą V.Čmilytei-Nielsen ir Liberalų Sąjūdžiui komentavo politologas, Vytauto Didžiojo universiteto Jean Monnet profesorius Mindaugas Jurkynas.
Eksperto teigimu, tikėtina, kad toks reitingų nuosmukis – momentinis.
„Čia momentiniai dalykai, žmonės pamiršta, po to atsiranda kiti skandalai. Nes politikų ir partijų vertinimui daug veiksnių susideda. Tai gali būti politiniai lyderiai, ideologinės žmonių nuostatos, simpatijos, kitų partijų didesnis nemėgimas, valdymo rezultatai – visi šie dalykai sudaro ilgalaikį vertinimą, bet tie svyravimai, jie įmanomi. Žmonės reaguoja“, – komentavo M.Jurkynas.
Tiems reitingams labai kur kristi nėra, nebent įvyktų kažkas dramatiškesnio už šį skandalą.
Politologas Ramūnas Vilpišauskas pritarė pozicijai, kad jei sumažėjęs gyventojų palankumas kilo iš V.Čmilytės-Nielsen matomumo skandalo fone, nuosmukis „tikėtina, bus tik trumpalaikis“.
Tuo tarpu komentuodami, kodėl TS-LKD reitingai išliko tokie patys, ekspertai įžvelgė kelias galimas priežastis.
„Galbūt konservatorių rėmėjai nenori daryti vertinimo, kol nėra teismo sprendimo, nes kol kas kalbama apie kaltinimus, o jie dar turi būti įrodyti. Kitas aiškinimas, kad partijos rėmėjai pajėgūs atsirinkti, kas yra partijos nariai, o kas tik buvo partijos frakcijoje ir kandidatavo sąraše nebūdamas nariu“, – komentavo R.Vilpišauskas.
Dar viena galima priežastis – TS-LKD turi nusistovėjusią, stabilią rinkėjų bazę.
„Konservatorių politinis reitingas yra pakankamai nusileidęs nuo jų atėjimo į valdžią 2020 m. Jis pasiekęs stabilaus ir disciplinuoto jų elektorato ribą, kuri telkiasi didžiuosiuose miestuose tarp labiau išsilavinusių, pasiturinčių, net tam tikrų patriotinių nuostatų žmonių. Aš manau, kad tai yra stiklinės grindys, kad yra speciali konservatorių partijos rinkimų bazė. Dėl to tiems reitingams labai kur kristi nėra, nebent įvyktų kažkas dramatiškesnio už šį skandalą“, – pastebėjimais dalinosi M.Jurkynas.
