„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2021 07 14

V.Čmilytė-Nielsen pataisoms dėl migrantų teisių žada griežtą kontrolę

Seimui antradienį priėmus įstatymo pataisas, kuriomis siaurinamos migrantų teisės ekstremalios situacijos metu, parlamento vadovė teigia, kad situacija verčia priimti nelengvus sprendimus, tačiau jiems bus taikoma nuolatinė parlamentinė kontrolė.
Viktorija Čmilytė-Nielsen
Viktorija Čmilytė-Nielsen / Luko Balandžio / 15min nuotr.

Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad nors žmogaus teisių organizacijų, ekspertų dalis kritikos yra pagrįsta, reikia suprasti, su kokia situacija susiduria Lietuva.

„Lietuvai tai yra nauja grėsmė – nauja, dar nepatirta grėsmė ta prasme, kad susiduriame ne su natūraliu migracijos srautu, o su organizuotai nukreipta prieš mus migracijos banga, kurią, matyt, organizuoja būtent nedraugiškas Baltarusijos režimas. Ir tokioje situacijoje turime priimti nelengvus sprendimus“, – LRT radijui trečiadienį sakė V.Čmilytė-Nielsen.

Pasak jos, Seimas antradienį pakoregavo Vyriausybės parengtus projektus iš dalies ir pagal žmogaus teisių organizacijos pastabas. Kaip vieną iš pavyzdžių ji pateikė ribojimų netaikymą pažeidžiamoms pabėgėlių grupėms.

„Matome, kad nemažas procentas yra moterys, vaikai, yra nėščių moterų, yra neįgalių asmenų. Natūralu, kad yra pažeidžiamų žmonių, ir jiems tie griežtesni apribojimai negaliotų“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.

V.Čmilytė-Nielsen patikino, kad parlamentinę pataisų kontrolę vykdys atsakingi Seimo komitetai, tai reiškia, kad parlamentarai vyks į pabėgėlių apgyvendinimo vietas, kviesis pareigūnus, įvairių institucijų atstovus.

„Parlamentas turės ir privalės vykdyti, ir ketina vykdyti intensyvią parlamentinę kontrolę priimtų įstatymų, žiūrėti, kaip jie veikia praktikoje ir, matyt, artimiausiomis savaitėmis, artimiausiais mėnesiais žiūrėsime, ar reikia dar kažką koreguoti. Jeigu bus toks poreikis, neabejotinai rinksimės ir į dar vieną neeilinę sesiją“, – teigė Liberalų sąjūdžio lyderė.

Reaguodama į nuskambėjusius raginimus nepriimti migrantų į Lietuvą Seimo pirmininkė teigė, kad „radikalios politinės jėgos siūlo radikalius sprendimus“.

„Lietuva yra Europos Sąjungos valstybė, mes turime labai aiškius įsipareigojimus, ir Lietuva visada priims pabėgėlius, kurie bėga nuo karo, kurie gelbėjasi nuo pavojaus sveikatai. Tai yra mūsų įsipareigojimai ir tai yra mūsų vertybės“, – sakė V.Čmilytė-Nielsen.

Seimas antradienį priėmė įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties pakeitimus, Vidaus reikalų ministerijos inicijuotus dėl migrantų krizės.

Pakeitimai įsigalios, kai juos pasirašys prezidentas Gitanas Nausėda.

Pataisas pristačiusi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigė, kad pataisos prieglobsčio prašymo procedūras sutrumpins iki dešimties dienų ir užkirs kelią piktnaudžiauti procedūromis.

Jos apriboja neteisėtai sieną kirtusių migrantų laisvą judėjimą Lietuvos teritorijoje, susiaurina kitas jų teises, kai šalyje dėl migrantų antplūdžio paskelbta ekstremali situacija.

Žmogaus teises ginančios nevyriausybinės organizacijos pareiškė, kad šios pataisos iš esmės įteisins žmogaus teisių pažeidimus ir pastatys pažeidžiamus žmones į nesaugią padėtį. Taip pat teisininkai išsakė pastabų dėl galimo pataisų prieštaravimo Konstitucijai.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Tomas Vytautas Raskevičius
Luko Balandžio / 15min nuotr./Tomas Vytautas Raskevičius

Seimas priėmė Laisvės partijos atstovo Tomo Vytauto Raskevičiaus siūlymą galimą maksimalų migrantų sulaikymą apriboti iki šešių mėnesių, numatė, kad bendrai susiaurinus migrantų teises pažeidžiamos grupės galės naudotis jų specialiuosius poreikius atitinkančiomis priėmimo sąlygomis.

Pataisomis nustatyta, kad netrukus po sienos kirtimo pateikusių prašymą dėl prieglobsčio užsieniečių buvimas pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose, laikino apgyvendinimo vietose nelaikomas atvykimu į Lietuvos teritoriją, iki nepriimamas sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvą.

Prieglobsčio prašytojams po neteisėto sienos kirtimo, kol nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvą, nebus suteikiama teisė laisvai judėti Lietuvos teritorijoje.

Įstatyme numatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas ar apribota jo teisė išvykti iš apgyvendinimo vietos, jei jis į Lietuvos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdamas Lietuvos sieną, esant karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai, taip pat ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Per svarstymą šis terminas apribotas iki šešių mėnesių.

Numatoma, kad esant karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai, dėl masinio užsieniečių antplūdžio paskelbtai ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, galės būti laikinai ribojamos prieglobsčio prašytojų teisės, jeigu jų negalima užtikrinti dėl objektyvių priežasčių, išskyrus teisę į materialines priėmimo sąlygas ir būtinosios medicinos pagalbos teikimą. Taip pat per svarstymą įrašyta, kad pažeidžiamoms grupėms lieka teisė naudotis jų specialiuosius poreikius atitinkančiomis priėmimo sąlygomis.

Siekiant paspartinti galutinių sprendimų dėl prieglobsčio prašymų priėmimą ir sumažinti teismų krūvį, nustatyta skundų dėl neigiamų sprendimų privaloma ikiteisminio nagrinėjimo procedūra Migracijos departamente, jei toks skundas būtų teikiamas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs